%1.1. $79$INCOMENZA LU RAXUNAME&KN&kTU DI L'ABBATI MOISES E DI LU BEATU GERMANU SUP&KRA&k LA VIRTUTI DI LA DISCRETIONI, COMPOSTU DA JOANNI CASSIANU &CET&c AL P&KRESE&kNTI DA LATINA I&KN&k VULGARI LINGUA TRADUTTO. #1@ PROEMIU. %1.2. Moises: "Havendu iu a parlari di lu beni e virtuti di la discretioni, primu vi declarirò la sua ecellentia, p&Ker&k sententii d'alcuni patri &Kcon&kfirmata; e poi ch&Ki&k sarrà manifestu ch&Ki&k cosa hayanu circa q&Kui&klla sentutu li n&Kost&kri mayuri, tandu declarirò la ruina e cadime&Kn&ktu di multi fr&Kat&ki, cussì antiq&Kui&k comu moderni, li quali p&Ker&kch&Kì&k no&Kn&k havianu tal virtuti mortalme&Kn&kti caderu; %1.3. &/L12&e ditti tali cosi, i&Kn&ksignirimu i&Kn&k ch&Ki&k modu tal virtuti si poza acq&Kui&kstari &Cet&c exe&Kr&kcitari; p&Ker&kch&Kì&k la discretioni no&Kn&k è mediocri virtuti, nè tali ch&Ki&k p&Ker&k humana i&Kn&kdustria da omniunu senza divina gratia acq&Kui&kstari si poza. %1.4. &/L15&E certu liyimu q&Kui&ksta virtuti esseri da Paulu apostolu &Kcon&knumerata i&Kn&ktra li nobilissimi duni $80$di lu Spiritu Santu, diche&Kn&kdu: «Lu Spiritu Santu ad unu duna paroli di sapie&Kn&ktia, ad un altru paroli di scientia, ad un altru fidi, ad un altru gratia di sanitati». %1.5. &/L3&E pocu poi dichi: «Ad un altru discretioni di spiriti»; di poi, finita la narrationi di li spirituali gratii, dichi: «E tutti q&Kui&ksti cosi li op&Ker&ka unu midesimi Spiritu, partenduli ad ogniunu secundu li plachi». %1.6. &/L6&Appari, adunca, ch&Ki&k lu dunu di la discretioni no&Kn&k è terrenu, nè di pocu mome&Kn&ktu, ma divinu, la quali si lu monacu &Ccum&c ogni atte&Kn&ktioni no&Kn&k l'acq&Kui&kstirà, e si cu&Km&k certa raxuni no&Kn&k possedirà la discretioni di li spiriti, zoè lu dixernime&Kn&ktu e vera cognitioni di li boni e mali cogitationi ch&Ki&k li sup&Kra&kveninu, necessariu li è, comu cui erra p&Ker&k oscura notti e tenebri, n&Kon&k sulame&Kn&kti cadiri i&Kn&k fossi e dirrupi, ma ancora truppicari freque&Kn&ktime&Kn&kti p&Ker&k chani e dritti camini. %2.1. Cap© #2@ CH&KI&k UTILITATI HAYA LU MONACU DA LA DISCRETIONI, E SUPRA Q&KUI&kSTA DI LA SE&KN&kTENTIA DI L'ABBATI ANTONI. %2.2. Mi regordu ch&Ki&k, essendu iu pichottu e standu i&Kn&k li parti di Thebaida, li monachi si &Kcon&kgregaru a lu beatu Antoni, ch&Ki&k allhura illà si trovava, p&Ker&k i&Kn&kvestigari &Cet&c i&Kn&ksemi &Kcon&kferiri di la p&Ker&kfectioni. %2.3. &/L18&&CEt&c essendu tal raxuname&Kn&ktu da la sira fin a la matina prolongatu, nè havendusi cosa alcuna firmatu, e dilegentime&Kn&kti p&Ker&k tali raxuname&Kn&ktu i&Kn&kvestigandusi ch&Ki&k virtuti oi osservantia poza deffendiri lu monacu da li lazzi e diabolichi ingan&Kn&ki, oi puru p&Ker&k firmu caminu e firmu passu minarilu a lu culmu di la p&Ker&kfectioni; %2.4. &/L23&&Cet&c havendu ognunu, secundu la capachitati di la me&Kn&kti sua, dittu la sententia e pariri so, e $81$collocandu alcuni tal virtuti i&Kn&k li jejunii e notturni vigilii, p&Ker&kch&Kì&k, medianti q&Kui&klli essendu assuttiglata la me&Kn&kti &Cet&c havendu acq&Kui&kstatu la mentali e corporali puritati, chui facilime&Kn&kti si unixi cu&Km&k Diu; %2.5. &/L3&&Cet&c alcun altri mitte&Kn&kdu tal virtuti i&Kn&k la nuditati e disprezzu d'ogni cosa, p&Ker&kch&Kì&k la me&Kn&kti p&Ker&kfettame&Kn&kti spoglata, comu q&Kui&klla ch&Ki&k no&Kn&k teni chui radica alcuna, multa espeditame&Kn&kti p&Ker&kveni a Diu; %2.6. &/L6&altri diche&Kn&kdu ch&Ki&k a q&Kui&kstu era bisognu l'heremu e la solitudini, p&Ker&kch&Kì&k illà chui familiarime&Kn&kti l'homu pò orari e chui amicabilme&Kn&kti si pò accostari cu&Km&k Diu; %2.7. &/L9&&Cet&c alcun altri judica&Kn&kdu ina&Kn&kti ogni cosa divirisi seq&Kui&ktari l'officii di la caritati, zoè di l'humanitati e pietati v&Ker&ksu li frati e p&Ker&kegrini, p&Ker&kch&Kì&k a quisti officii chui specialme&Kn&kti promitti Diu in l'Evangeliu lu celesti regnu, dichendu: «Veniti beneditti di lu miu Patri e possediti lu regnu ch&Ki&k vi è statu preparatu da lu pri&Kn&kcipiu di lu mundu! P&Ker&kch&Kì&k havia fami e vui mi donastivu a mangiari, havia siti e vui mi donastivu a biviri». %2.8. &/L15&&CEt&c a q&Kui&kstu modu judicandu issi p&Ker&k via di chui virtuti potirisi acq&Kui&kstari versu Diu certa porta, &Cet&c essendu supra tali i&Kn&kvestigationi passata quasi tutta la notti, finalme&Kn&kti respusi lu beatu Antoni e dissi: &"Certu tutti li cosi ch&Ki&k vui haviti dittu sunu necessarii &Cet&c utili a q&Kui&klli ch&Ki&k dessideranu p&Ker&kveniri a Diu, ma l'esp&Ker&kientia e lu cadime&Kn&ktu di multi no&Kn&k p&Ker&kmittinu ch&Ki&k a li supraditti virtuti si dugna lu primu locu, nè la pri&Kn&kchipali gratia. %2.9. Imp&Ker&koch&Kì&k spissu havimu vistu ch&Ki&k alcuni, donandu grandime&Kn&kti op&Ker&ka a li jejunii e vigilii &Cet&c apartandusi p&Ker&k solitudini e talme&Kn&kti spoglandusi d'ogni cosa, ch&Ki&k macari no&Kn&k c&Kom&kportavanu restarili di la propria roba sulame&Kn&kti lu ma&Kn&kgiari d'un yornu, nè unu sulu dinaru, &Cet&c ancora &Ccum&c ogni devotioni co&Km&kplendu l'op&Ker&ki di la caritati &Cet&c humanitati, foru subitu i&Kn&kga&Kn&knati, nè pottiru &Kcon&kvenie&Kn&ktime&Kn&kti finiri la sua i&Kn&kcome&Kn&kzata op&Ker&ka, imo cu&Km&k detestabili fini compleru lu grandi so fervuri e laudabili &Kcon&kversationi. %2.10. &/L29&P&Ker&k la qual cosa, manifestame&Kn&kti porrimu $82$canuxiri quali sia la virtuti ch&Ki&k princhipalime&Kn&kti ni mina a Diu, si primu dilige&Kn&ktime&Kn&kti sarrà da nui i&Kn&kvestigata la causa di la ruina &Cet&c i&Kn&kgannu loru. %2.11. &/L3&Certu, q&Kui&klli abunda&Kn&kdu di li supraditti virtuti &Cet&c ama&Kn&kca&Kn&kdu sulamenti di la disc&etioni, no&Kn&k li fu &Kcon&kchessu potiri tali virtuti fin a fini &Kcon&kduchiri, nè si trova altra causa di loru ruina, ecettu ch&Ki&k, no&Kn&k essendu da li vechi ben amaistrati, no&Kn&k pottiru acq&Kui&kstari la p&Ker&kfectioni di q&Kui&ksta discretioni, la quali lassa di ba&Kn&kda l'una e l'altra estremitati &Cet&c i&Kn&ksignani sempri a caminari p&Ker&k la via di mezu, nè ni p&Ker&kmitti insup&Ker&kbiri p&Ker&k virtuti, nè cadiri p&Ker&k vitii. %2.12. &/L9&Q&Kui&ksta discretioni è q&Kui&klla ch&Ki&k i&Kn&k l'Evangeliu è chamata ochu e lucherna di lu corpu, secundu q&Kui&klla divina se&Kn&kte&Kn&ktia: «La candila di lu to corpu è l'ochu to; si lu to ochu sarrà simplichi e nettu, tuttu lu to corpu sarrà lucidu; ma si lu to ochu sarrà maculatu, tuttu lu to co&Kr&kpu sarrà tenebrusu» (Matt© #6@); imp&Ker&koch&Kì&k l'ochu dixe&Kr&kni tutti li pi&Kn&kseri &Cet&c atti di l'homu, &Kcon&ksidera e p&Kre&kvidi tutti li cosi da fari. %2.13. &/L15&La quali ca&Kn&kdila, zoè discretioni, si i&Kn&k l'homu sarrà amacchata &Cet&c oscura, zoè senza juditiu e scientia, oi puru di qualch&Ki&k erruri e presuntioni i&Kn&kga&Kn&knata, tuttu lu corpu nostru farrà tenebrusu, zoè rendirà ogni suttilitati di me&Kn&kti e tutti li n&Kost&kri boni gesti oscuri, zoè amachanduli di chechitati di vitii e di tenebri di p&Ker&kturbationi. %2.14. &/L20&Dichi Christu: «Si la luchi ch&Ki&k è in tia sunu tenebri, li tenebri quantu sarranu?» (Ibide&Km&k). %2.15. &/L22&A nixunu è dubiu ch&Ki&k, errandu lu judiciu di lu cori &Cet&c essendu d'oscuritati d'ignora&Kn&ktia possessu, ancora tutti li cogitationi &Cet&c op&Ker&ki n&Kost&kri, li quali xindinu da la deliberationi di la discretioni, si oscuranu cu&Km&k chui gra&Kn&kdi tenebri di peccati. %3.1. $83$ #3@ DI L'ERRURI DI SAUL &CET&c ACHAB, LI QUALI, P&KER&kCH&KÌ&k NO&KN&k HAPPIRU DISCRETIONI, FORU INGA&KN&kNATI. %3.2. Finalme&Kn&kti Saul, p&Ker&k voluntati di Diu primu re di Israel, havendu l'ochu di q&Kui&ksta discretioni maculatu e dive&Kn&ktanduli p&Ker&k tali vitiu quasi tuttu lu corpu tenebrusu, meritau essiri spoglatu di lu regnu ch&Ki&k Diu li havia donatu, p&Ker&kch&Kì&k, inga&Kn&knatu da li tenebri &Cet&c erruri di q&Kui&ksta lucherna, critti li soi sacrificii essiri chui acetti a Diu ch&Ki&k obediri a lu co&Km&kma&Kn&kdame&Kn&ktu di Samuel p&Kro&kpheta; p&Ker&k la qual cosa, undi issu p&Ker&k li soi sacrificii sp&Ker&kava applacari la divina mayestati, la provocau ad ira. %3.3. &/L11&Ancora l'ignorantia di la discretioni fichi cridiri ad Achab re di Israel, di poi di q&Kui&kllu sublimi triu&Kn&kfu p&Ker&k divina gratia ad issu &Kcon&kchessu, li fichi cridiri ch&Ki&k meglu era la sua misericordia ch&Ki&k exeq&Kui&kri q&Kui&kllu severu e, comu ad ip&Ks&ku paria, crudili co&Km&kma&Kn&kdame&Kn&ktu. %3.4. &/L15&P&Ker&k la quali &Kcon&ksiderationi, volendu temp&Ker&kari la sanguinole&Kn&kta vittoria cu&Km&k la cleme&Kn&ktia, p&Ker&k la indiscreta misereco&Kr&kdia diventanduli quasi tuttu lu corpu tenebrusu, fu &Kcon&kdennatu a morti. %4.1. #4@ LI AUTORITATI CH&KI&k SI TROVANU I&KN&k LA SACRA SCRITTURA DI LU BENI DI LA DISCRETIONI. %4.2. Quista discretioni è q&Kui&klla la quali no&Kn&k sulame&Kn&kti è chamata da l'Apostolu lucherna di lu corpu, ma ancora suli, secundu q&Kui&kllu dittu: «Lu suli no&Kn&k mora supra di l'ira vostra» (Ephe© #4@). %4.3. Q&Kui&ksta è chamata gubernationi di la nostra vita, secu&Kn&kdu q&Kui&kllu: «Quilli ch&Ki&k no&Kn&k hanu gubernationi cadinu comu fogli» (Eccl&Ki&k© #32@). %4.4. $84$Q&Kui&ksta rettissimame&Kn&kti è ditta &Kcon&ksiglu, senza lu quali nixuna cosa, comu dichi la Sacra Scrittura, ni è p&Ker&kmisu fari; macari, senza la sua moderationi, no&Kn&k potimu biviri lu spirituali vinu, lu quali significa gauyu ch&Ki&k re&Kn&kdi allegru lu cori di l'homu, secundu q&Kui&klla parola: «Cum consiglu fa ogni cosa, cum co&Kn&ksiglu bivi lu vinu». %4.5. &/L5&&CEt&c i&Kn&k un altru locu: «Comu è una chitati dirupata e senza muri, cussì è l'homu ch&Ki&k fa alcuna cosa senza co&Kn&ksiglu». %4.6. &/L7&La privationi di lu quali &Kcon&ksiglu quantu sia nochiva a lu monacu l'exe&Km&kplu di la ditta testimonia&Kn&kza lu declara, co&Km&kparandulu ad una chitati distrutta e senza mura. %4.7. &/L10&In q&Kui&ksta discretioni &Kcon&ksisti la sapientia, intellettu e sensu, senza li quali nè la nostra interiuri casa si porrà edifficari, nè li spirituali ricch&Ki&kzi &Kcon&kgregari; secundu q&Kui&kllu: «Cum sapie&Kn&ktia si ediffica la casa, e cu&Km&k l'intellettu un'altra volta s'adrizza, e cu&Km&k sensu si inchinu li magazeni d'ogni ricch&Ki&kza p&Kre&kciusa e bona» (P&Kro&kve&Kr&k© #24@). %4.8. &/L14&Q&Kui&ksta discretioni è q&Kui&kllu solidu chivu lu quali no&Kn&k si pò rechipiri ecettu da p&Ker&kfetti e robusti; secu&Kn&kdu q&Kui&kllu: «Lu solidu chivu aparteni a li p&Ker&kfetti, zoè di q&Kui&klli p&Ker&kfetti ch&Ki&k p&Ker&k &Kcon&ksuetudini hanu li sensi exercitati in la discretioni di lu beni e di lu mali» (Ephe© #5@). %4.9. &/L18&La quali discretioni ni è ta&Kn&ktu utili e necessaria, ch&Ki&k macari s'assimigla a la parola di Diu &Cet&c a li soi virtuti, secundu q&Kui&kllu: «La parola di Diu è viva, &Cet&c efficachi e chui p&etrabili ch&Ki&k una spata ch'havi dui tagli, et intra fin a la divisioni di l'anima e di lu spiritu, e di li ligame&Kn&kti e di li medulli, e dividi li cogitationi &Cet&c i&Kn&ktentioni di lu cori» (Hebre© #4@). %4.10. P&Ker&k li quali paroli, manifestissimame&Kn&kti si declara ch&Ki&k nixuna virtuti pò dive&Kn&ktari p&Ker&kfetta, nè stari se&Kn&kza la gratia di la discretioni&". %4.11. &/L25&E cussì è statu diffinitu, tantu p&Ker&k sententia di lu beatu Antoni comu di tutti l'altri; zoè ch&Ki&k la discretioni è q&Kui&klla ch&Ki&k cu&Km&k securi pidati &Kcon&kduchi lu monacu a Diu e ch&Ki&k &Kcon&ktinu &Kcon&kserva immaculati tutti l'altri virtuti, medianti la quali cu&Km&k minuri travaglu si pò achanari a li alti $85$su&Km&kmitati di la p&Ker&kfettioni; senza la quali multi, multu affatigandusi, no&Kn&k hanu potutu toccari lu culmu di la p&Ker&kfectioni, p&Ker&kch&Kì&k la discretioni è la matri, custodia e gubernatrichi di tutti li virtuti. %5.1. Cap© #5@ DI LA MORTI DI HERUNI. %5.2. Et azoch&Kì&k tali diffinitioni supra la discretioni, fatta da santu Antoni e da l'altri patri, si' p&Ker&k exemplu, comu vi p&Kro&kmisimu, confirmata vi diviti regordari di q&Kui&kllu gestu ch&Ki&k pocu tempu è ch&Ki&k cu&Km&k li proprii ochi vidistivu, zoè comu lu vechu Heruni, jà no&Kn&k sunu troppu yorni passati, fu p&Ker&k diabolicu i&Kn&kgannu da la su&Km&kmitati di li irtuti i&Kn&k lu profundu di la miseria dirupatu, lu quali nui sapimu ch&Ki&k, i&Kn&k q&Kui&kstu heremu p&Ker&k a&Kn&kni chinquanta have&Kn&kdu dimuratu, havia tenutu singulari e stritta astine&Kn&ktia, e cu&Km&k mirabili fervuri chui di tutti l'altri heremiti chercau li secreti di la solitudini. %5.3. &/L14&Q&Kui&kstu adunca i&Kn&k ch&Ki&k modu, poi di tanti fatigki da lu demoniu i&Kn&kga&Kn&knatu, haya cadutu e causatu doluri e cha&Kn&ktu a tutti q&Kui&klli ch&Ki&k in q&Kui&kstu heremu si trovaru, nixunu è di vui ch&Ki&k no&Kn&k lu sacha. %5.4. &/L17&Ch&Ki&k altru fu causa di tal casu ecettu ch&Ki&k, no&Kn&k have&Kn&kdu la virtuti di la discretioni, chui tostu si volsi gubernari p&Ker&k sua voluntati e juditiu, ch&Ki&k obediri a li &Kcon&ksigli e raxuname&Kn&kti di li frati &Cet&c a li ordinationi di l'antiq&Kui&k? %5.5. &/L20&Q&Kui&kstu cu&Km&k tantu riguri sempri exercitau la &Kcon&ktine&Kn&ktia di lu jejuniu e lu stari &Kcon&ktinuame&Kn&kti i&Kn&k solitudini &Cet&c i&Kn&k chella, ch&Ki&k macari lu venerabili yornu di Pasqua no&Kn&k venia a fari collationi insembla cu&Km&k l'altri frati. %5.6. &/L23&In la quali annuali festivitati sunu soliti tutti li fr&Kat&ki &Kcon&kgregarisi i&Kn&k la eclesia &Cet&c insembla cu&Km&k caritati fari collationi; &Cet&c issu sulu, p&Ker&k no&Kn&k allargari macari d'u&Kn&k pocu di ligumi la sua stritta astine&Kn&ktia, no&Kn&k venia a tali spirituali &Kcon&kvitu. %5.7. &/L27&P&Ker&k la quali presuntioni i&Kn&kga&Kn&knatu, cu&Km&k summa venerationi rechippi l'angelu di li tenebri in locu d'angelu di luchi &Cet&c a li comandame&Kn&kti di q&Kui&kllu cu&Km&k grandi cura obede&Kn&kdu yittau si stissu i&Kn&k unu altu puzu, lu fundu di lu quali, p&Ker&k la sua p&Kro&kfunditati, da nixunu si bastava &Ccum&c ochi vidiri. %5.8. &/L31&E tuttu q&Kui&kstu fichi p&Ker&kch&Kì&k no&Kn&k dubitava di la p&Ker&kmissioni di lu so angelu, lu quali li havia affirmatu ch&Ki&k, p&Ker&k li meriti di li soi virtuti e fatigki, no&Kn&k potia patiri periculu alcunu. %5.9. &/L34&E cussì inga&Kn&knatu, p&Ker&k fari l'esp&Ker&kientia di tali paroli e di la sua virtuti, i&Kn&k tempu di notti si yittau i&Kn&k lu supradittu $86$puzu, da lu quali essendu cu&Km&k gran fatiga di li fr&Kat&ki tiratu fora mezu mortu comu q&Kui&kllu ch&Ki&k d'illà a tri yorni havia a dari fini a la vita sua. %5.10. E q&Kui&kllu ch&Ki&k fu peyu ch&Ki&k, i&Kn&k li ditti tri yorni ch&Ki&k campau, stetti cussì fermu i&Kn&k l'ostinationi di l'inga&Kn&knu, ch&Ki&k macari cu&Km&k l'esp&Ker&kientia di la sua morti no&Kn&k fu possibili darili ad inte&Kn&kdiri ch&Ki&k era statu p&Ker&k diabolica astutia i&Kn&kgannatu. %5.11. &/L6&P&Ker&k la qual cosa, p&Ker&k lu meritu di tanti travagli &Cet&c i&Kn&k reco&Km&kpe&Kn&ksa di lu numeru di tanti anni ch&Ki&k dimorau i&Kn&k l'heremu, cu&Km&k grandi travaglu q&Kui&klli ch&Ki&k p&Ker&k humanitati havianu &Kcom&kpassioni a la sua morti pottiru da Pafuntiu, abbati e previti di l'heremu, otteniri ch&Ki&k no&Kn&k fussi co&Km&ku da&Kn&knatu reputatu indignu di far&Kn&kili memoria in l'offerta chi s'offeria da li f&Kra&kti quandu si celebrava la divina missa. %6.1. Cap© #6@ DI LA RUINA DI DUI FR&KAT&kI P&KER&k L'IGNORANTIA DI LA DISCRETIONI. %6.2. Ch&Ki&k vi dirrò di q&Kui&klli dui fr&Kat&ki li quali, habitandu ultra q&Kui&kllu heremu di Thebaida undi habitau p&Ker&k lu passatu lu beatu Antoni, moti p&Ker&k una no&Kn&k troppu cauta discretioni, a&Kn&kdaru p&Ker&k q&Kui&klla grandi solitudini cu&Km&k deliberationi di no&Kn&k ma&Kn&kgiari altru chivu ch&Ki&k q&Kui&kllu ch&Ki&k Diu p&Ker&k si stissu l'havissi donatu? %6.3. &/L19&&CEt&c errandu p&Ker&k q&Kui&klli deserti e vene&Kn&kdu minu p&Ker&k fami, vittiru da lontanu certi homini ch&Ki&k p&Ker&k lu so paisi si chamavanu Mazici, ge&Kn&kti chui ch&Ki&k ogn'altra crudili e quasi chui peyu d'animali, li quali, no&Kn&k comu alcun altri p&Ker&k amuri di preda tirati a fari exiri l'humanu sangu, ma p&Ker&k propria &Cet&c innata ferochitati, li quali &Kcon&ktra sua natura li andaru i&Kncon&ktra offerenduli pani. %6.4. &/L24&Di li quali dui frati, l'unu, ayutandulu la discretioni, cu&Km&k gauyu e refferime&Kn&ktu di gratii rechippi lu pani comu da Diu mandatu, senza dubiu tenendu no&Kn&k senza divina volu&Kn&ktati li Mazici, ch&Ki&k no&Kn&k si allegravanu d'altru ch&Ki&k d'humanu sangu, haviri datu sustantia di vita ad issi ch&Ki&k eranu mezi morti; ma l'altru, recusandu tal chivu comu p&Ker&k humana via apparichatu e no&Kn&k divina, moriu di fami. %6.5. &/L30&La deliberationi di li quali dui fr&Kat&ki bench&Kì&k haya havutu repre&Kn&ksibili pri&Kn&kcipiu, ne&Kn&kti di $87$minu l'unu, suvene&Kn&kdulu la discretioni, eme&Kn&kdau q&Kui&kllu ch&Ki&k malame&Kn&kti havia promisu; ma l'altru, durandu i&Kn&k la sua stulta presuntioni e no&Kn&k havendu parti alcuna di discretioni, donau a si stissu la morti di la quali mirabilime&Kn&kti lu volia liberari, no&Kn&k si credendu ch&Ki&k p&Ker&k divinu instintu fattu fussi ch&Ki&k unu cussì crudili populu, dime&Kn&kticata la propria ferochitati, i&Kn&k locu di feriti l'havissiru offertu pani. %7.1. C&© #7@ D'UN ALTRU, LU QUALI P&KER&k MA&KN&kCAME&KN&kTU DI DISCRETIONI FU INGANNATU. %7.2. Ch&Ki&k cosa ancora vi cuntirò di q&Kui&kllu, lu nomu di lu quali, p&Ker&kch&Kì&k ancora è vivu, no&Kn&k dicu, lu quali longu tempu rechippi lu dimoniu i&Kn&k scangiu d'angelu &Cet&c, essendu spissu p&Ker&k li soi multi revelationi i&Kn&kga&Kn&knatu, critti ch&Ki&k era missagiu di justitia? %7.3. &/L13&Imp&Ker&koch&Kì&k, ultra li supraditti revelationi, ancora di &Kcon&ktinu ogni notti senza lucherna li fachia i&Kn&k chella lumi. %7.4. &/L15&A l'ultimu li fu p&Ker&k q&Kui&kllu comandatu ch&Ki&k devotame&Kn&kti offerissi a Diu unu so pichulu figlu ch&Ki&k stava cun ip&Ks&ku, azoch&Kì&k, medianti tali sacrificiu, divi&Kn&ktassi equali a li meriti d'Abram patriarcha. %7.5. &/L18&A lu quali cridendu, fu intantu seduttu ch&Ki&k subitu haviria i&Kn&k effettu misu lu so co&Km&kma&Kn&kdame&Kn&ktu, si lu pichottu, videnduli preparari &Cet&c amulari lu cultellu chui di q&Kui&kllu ch'era solitu e chircari cosa di ataccarilu a lu sacrificiu, no&Kn&k havi&, comu indivinu di tal cosa, fuyutu da la chella. %8.1. Cap© #8@ DI LA P&KER&kDITIONI D'UN MONACU DI MESOPOTAMIA. %8.2. Ancora vi narrirò l'inga&Kn&knu ch&Ki&k patiu unu monacu di Mesopotamia, lu quali, i&Kn&k q&Kui&klla provi&Kn&ktia standu p&Ker&k multi anni i&Kn&kchusu i&Kn&k $88$chella &Cet&c usandu tali astine&Kn&ktia ch&Ki&k pocu imitari la potianu, fu per via di revelationi e sonni i&Kn&k tal modu da lu dimoniu i&Kn&kga&Kn&knatu, ch&Ki&k poi di tanti travagli e virtuti, cu&Km&k li quali havia tutti l'altri monachi ch'illà dimoravanu trapassatu, divintau yudiu. %8.3. &/L4&Imp&Ker&koch&Kì&k l'inimicu, apparenduli comu ambaxaturi di veritati un longu tempu p&Ker&k tirarilu a farisi da q&Kui&kllu cridiri, l'havia multi cosi veri revelatu, finalme&Kn&kti, videndulu credulu e tuttu i&Kn&k sì abandonatu, li fichi i&Kn&k visioni appariri lu populu christianu cu&Km&k tutti li pri&Kn&kchipi di la n&Kost&kra fidi e religioni, zoè cu&Km&k l'apostoli e martiri, tenebrusi, oscuri, laidi e comu ad eterna pena da&Kn&knati, e p&Ker&k &Kcon&ktrariu lu populu yudaicu cu&Km&k Moyses, patriarchi e p&Kro&kpheti, allegri, &Kcon&ktenti, lucidi e beati. %8.4. &/L11&E di poi lu p&Ker&ksuasi ch&Ki&k, volendu issu farisi p&Kar&ktichipi di lu meritu e beatitudini di q&Kui&klli, s'havissi circu&Kn&kcisu. %8.5. &/L13&I&Kn&k li quali cosi nixunu tantu miserabilime&Kn&kti haviria statu inga&Kn&knatu, si s'havissi forzatu haviri la raxuni di q&Kui&ksta discretioni. %8.6. &/L15&P&Ker&k la qual cosa, quantu sia nochivu no&Kn&k haviri la gratia di la discretioni lu declaranu li ruini, casi &Cet&c esperientii di multi". %9.1. #9@ ADIMA&KN&kDA: I&KN&k CH&KI&k MODU SI POZA ACQ&KUI&kSTARI LA VERA DISCRETIONI. %9.2. Germanu: "Tantu p&Ker&k moderni exempli, quantu p&Ker&k testimonia&Kn&kza di l'antiq&Kui&k p&Kat&kri, manifestame&Kn&kti appari ch&Ki&k la discretioni è fonti e radica di tutti li virtuti. %9.3. &/L22&P&Ker&k la qual cosa, dessideramu ch&Ki&k tu ni i&Kn&ksigni in ch&Ki&k modu la discretioni si poza acq&Kui&kstari &Cet&c a ch&Ki&k modu si poza canuxiri si sia vera e da Diu, oi falsa e da lu diavulu, azoch&Kì&k, secu&Kn&kdu q&Kui&klla eva&Kn&kgelica parabola p&Ker&k la quali ni si co&Km&kmanda $89$ch&Ki&k divi&Kn&ktamu #<…>@, pozamu canuxiri &Cet&c approbari l'imagini di lu veru stampata i&Kn&k la munita e dixerniri e reprobari li falsi muniti, bench&Kì&k i&Kn&k q&Kui&klli appara a&Kn&kcora depi&Kn&kta la regali figura. %9.4. &/L3&Perch&Kì&k, ch&Ki&k cosa ni yuvirà haviri canuxutu li meriti di la virtuti e di la gratia di la discretioni, no&Kn&k sape&Kn&kdu i&Kn&k ch&Ki&k modu la diggiamu chercari &Cet&c acq&Kui&kstari?". %10.1. Cap© #10@ RESPOSTA: I&KN&k CH&KI&k MODU SI POZA ACQ&KUI&kSTARI E POSSEDIRI LA VERA DISCRETIONI. %10.2. Moyses: "La vera discretioni no&Kn&k s'acq&Kui&ksta ecettu p&Ker&k via di vera humilitati; di la quali vera e no&Kn&k finta humilitati, q&Kui&ksta sarrà la prima prova, si no&Kn&k sulame&Kn&kti tutti li cosi ch&Ki&k l'homu ha di fari, ma ancora tutti li pinseri di lu so cori li refferirà a lu so p&Kat&kri spirituali, e si i&Kn&k nixuna cosa cridirà a lu so juditiu, ma i&Kn&k tuttu s'acq&Kui&ketirà cu&Km&k la diffinitioni di q&Kui&kllu e donirà i&Kn&kdubitata fidi a tuttu q&Kui&kllu ch&Ki&k q&Kui&kllu p&Kat&kri judich&Ki&krà mali oi beni. %10.3. &/L16&La quali dotrina no&Kn&k sulame&Kn&kti insignirà lu juvini a caminari p&Ker&k drittu violu i&Kn&k la via di la discretioni vera, ma ancora lu &Kcon&kservirà i&Km&kmaculatu e deffendirà d'ogni diabolica fraudi &Cet&c i&Kn&kga&Kn&knu. %10.4. &/L19&P&Ker&kch&Kì&k a nullu modu porrà essiri i&Kn&kga&Kn&knatu q&Kui&kllu ch&Ki&k ca&Km&kpa no&Kn&k secu&Kn&kdu lu so juditiu, ma secu&Kn&kdu l'exe&Km&kplu di li mayuri; nè bastirà l'astutu inimicu i&Kn&kga&Kn&knari a q&Kui&kllu ch&Ki&k n&Kon&k sa p&Ker&k virgogna nochiva cupriri li pi&Kn&kseri ch&Ki&k li naxinu i&Kn&k cori, ma, manifestanduli, si guberna secu&Kn&kdu la justa b&lanza di li vechi. %10.5. $90$I&Km&kp&Ker&koch&Kì&k, subitu ch&Ki&k sarrà manifestatu, lu pinseri marcixi e si debilita, e lu venenusu serpe&Kn&kti, comu da tenebrusa e sutterranea fossa p&Ker&k virtuti di la &Kcon&kfessioni tiratu a luchi, co&Km&ku dishonestatu, si parti e fuyi ava&Kn&kti ch&Ki&k lu discretu juditiu di lu vechu sia p&Kro&kferutu. %10.6. &/L4&P&Ker&kch&Kì&k li diabolichi suggestioni tantu tempu dimuranu i&Kn&k nui, qua&Kn&ktu stanu amuchati i&Kn&k cori. %10.7. &/L6&&CEt&c azoch&Kì&k chui efficachime&Kn&kti p&Ker&kchipiti la virtuti di q&Kui&ksta se&Kn&kte&Kn&ktia, vi refferirò un gestu di l'abbati Serapiuni, ch&Ki&k issu p&Ker&k amaistrame&Kn&ktu di li juvini freque&Kn&ktime&Kn&kti lu solia cuntari. %11.1. Cap© #11@ PAROLI DI L'ABBATI SERAPIUNI: DI L'UTILITATI DI MANIFESTARI LI PINSERI E DI LU P&KER&kICULU DI LA PROPRIA FIDANZA. %11.2. Dissi l'abbati Serapiuni: &"Essendu iu pichottu e standu i&Kn&ksembla cu&Km&k l'abbati Theuni, havia p&Ker&k diabolica tentationi q&Kui&ksta &Kcon&ksuetudini, ch&Ki&k di poi ch&Ki&k a mezu yornu havia mangiatu cu&Km&k lu vechu, ogni yornu ocultame&Kn&kti, q&Kui&kllu no&Kn&k lu sape&Kn&kdu, mi amuchava i&Kn&k pettu unu pani di pisu di unzi sei, e q&Kui&kllu mi mangiava la sira. %11.3. &/L16&Lu quali furtu datu ch&Ki&k inadvertentime&Kn&kti p&Ker&k l'in&Kcon&ktine&Kn&ktia di l'invechatu dessideriu havissi commisu &Kcon&ktinuame&Kn&kti, ne&Kn&kti di minu satiatu ch&Ki&k era lu fraudulenti dessideriu, retornandu iu i&Kn&k mia, chui era lu doluri e lu pe&Kn&ktime&Kn&ktu di lu co&Km&kmisu furtu, ch&Ki&k la delettationi havuta i&Kn&k lu ma&Kn&kgiari. %11.4. &/L21&&CEt&c essendu iu, acussì comu da li suprastanti di Farauni foru costritti li Yudei a fari maduni, forzatu no&Kn&k senza doluri di lu miu cori ogni yornu a mittiri i&Kn&k effettu q&Kui&ksta molestissima op&Ker&ka, nè mi sape&Kn&kdu liberari da tal peccatu e &Kcon&kfundendumi manifestari a lu miu vecchu l'ocultu furtu, accascau p&Ker&k voluntati di Diu, lu quali mi volsi livari e liberari da tali cattivitati, ch&Ki&k vinniru certi $91$fr&Kat&ki a la chella di lu miu vechu p&Ker&k causa di edifficationi. %11.5. &/L1&E fatta collationi, i&Kn&kcome&Kn&kzaru un spirituali raxuname&Kn&ktu; e respo&Kn&kdendu lu vechu a loru dima&Kn&kdi e preposti, li accascau parlari di lu vitiu di la gula, e di l'oculti pi&Kn&kseri, e di loru natura, e di l'atrochi potentia ch&Ki&k hanu me&Kn&ktri no&Kn&k si revelanu. %11.6. &/L5&La qual cosa i&Kn&ktende&Kn&kdu iu, p&Ker&k la virtuti di tal raxuname&Kn&ktu &Kcom&kpu&Kn&ktu e p&Ker&k la culpa di la &Kcon&kscie&Kn&ktia mia spave&Kn&ktatu, comu q&Kui&kllu ch&Ki&k certu mi critti però lu vechu haviri dittu tali paroli, p&Ker&kch&Kì&k l'eranu stati da Diu revelati li secreti di lu miu cori. %11.7. &/L9&E cussì, primu movendu i&Kn&ktri&Kn&ksichi &Cet&c oculti doluri di cori e poi crixendumi la &Kcom&kpuntioni &Cet&c ap&Ker&ktame&Kn&kti ru&Km&kpe&Kn&kdu a changiri, nexivi fora da lu miu scossu lu pani, ch&Ki&k illà p&Ker&k vitiusa &Kcon&ksuetudini amuchatu mi havia; &Cet&c appalisandulu, &Kcon&kfessai comu ogni yornu, rubandu un pani, ocultame&Kn&kti mi lu mangiava, e, yittatu lu pani in terra &Cet&c abundantime&Kn&kti change&Kn&kdu, mi pe&Kn&ktivi e, dimandanduli p&Ker&kdunu, li pregai ch&Ki&k, medianti loru i&Kn&ktercessioni &Cet&c orationi, mi impetrassinu da Diu l'assolutioni di tali durissima cattivitati. %11.8. &/L16&Tandu lu vechu dissi: - Co&Kn&kfidati figlu! La tua &Kcon&kfessioni, iu tache&Kn&kdu, ti havi xoltu da tali servituti; &Cet&c hoyi hai triunphatu di lu to vitturiusu inimicu chui valentime&Kn&kti stringendu tu ad issu p&Ker&k la tua &Kcon&kfessioni, ch&Ki&k no&Kn&k havi fattu issu a tia p&Ker&k la tua taciturnitati. %11.9. &/L20&A lu quali, nè sape&Kn&kdu tu, nè volendu p&Ker&k &Kcon&ksiglu d'altru ributtarilu, l'hai fin ad hora &Kcon&kchessu stantia i&Kn&k lu to cori, secu&Kn&kdu q&Kui&klla sententia di Salamuni: «P&Ker&kò li figli di l'homini abundantime&Kn&kti fanu mali, p&Ker&kch&Kì&k in issi no&Kn&k è &Kcon&ktradittioni». %11.10. &/L24&E p&Ker&kò q&Kui&kstu malignu spiritu, fatta tali &Kcon&kfessioni, mai chui di cà ina&Kn&kti ti molestirà, nè si porrà chui q&Kui&kstu oscuru serpe&Kn&kti amuchari i&Kn&k li tenebri di lu to cori, essendu da tia, cu&Km&k tali salutiffera revelationi, tiratu i&Kn&k la luchi -. %11.11. &/L27&No&Kn&k havia ancora lu vechu finitu q&Kui&ksti paroli, &Cet&c eccu una vampa di focu allumata exiu da lu miu pettu e scossu, undi iu era solitu &Kcon&kservari lu rubbatu pani, &Cet&c inchiu tutta la chella d'un ta&Kn&ktu fetu di sulfaru, ch&Ki&k quasi fumu $92$costritti p&Ker&k lu fetu exiri da la chella. %11.12. &/L1&Tandu lu vechu, ripiglandu li paroli, dissi: - Eccuti, Diu p&Ker&k esp&Ker&kie&Kn&ktia ti havi approbatu e mostratu la veritati di li mei paroli, azoch&Kì&k cu&Km&k li toi proprii ochi vidissi lu to aversariu da lu to cori accachatu medianti la &Kcon&kfessioni, &Cet&c azoch&Kì&k p&Ker&k la sua fuga tu canuxissi ch&Ki&k issu no&Kn&k havirà i&Kn&k tia chui locu alcunu -. %11.13. &/L6&E cussì, secu&Kn&kdu la sente&Kn&ktia di lu vechu, medianti la virtuti di la &Kcon&kfessioni fu i&Kn&k mia talme&Kn&kti amortata &Cet&c i&Kn&k tuttu discacchata tali tentationi, ch&Ki&k mai chui se&Kn&ktivi i&Kn&k mia macari una minima memoria di dessideriu. %11.14. &/L9&Lu quali sensu ancora i&Kn&k l'Eclesiastes liyimu essiri multu beni figuratu: «Si lu serpe&Kn&kti ti muzich&Ki&krà senza fiscu, l'incantaturi no&Kn&k havi potestati di sanariti». %11.15. &/L11&Designa&Kn&kdu ch&Ki&k la ferita di lu tacitu serpe&Kn&kti è mortali, zoè si &Kcon&ksentendu alcunu a la diabolica te&Kn&ktationi no&Kn&k la revelirà p&Ker&k &Kcon&kfessioni a lu inca&Kn&ktaturi, zoè ad alcunu homu spirituali, lu quali cu&Km&k l'incanti e versi di la Sacra Scrittura subitu poza medicari la chaga e tirari fora da lu cori di lu malatu lu nochivu e serpe&Kn&ktinu venenu, mai lu malatu porrà essiri ayutatu, ma venirà p&Ker&k la sua taciturnitati a morti. %11.16. &/L17&A q&Kui&kstu modu, adunca, facilissimame&Kn&kti porrimu p&Ker&kveniri a la cognitioni di la vera discretioni, zoè si seq&Kui&ktandu li pedati di l'a&Kn&ktiq&Kui&k no&Kn&k presumirimu fari cosa alcuna di novu, nè a nostru juditiu judicari, ma caminirimu secundu la via ch&Ki&k ni haviranu i&Kn&ksignatu et i&Kn&kformatu l'ordinationi e l'approbata vita di l'antiq&Kui&k patri. %11.17. &/L22&E cussì ogniunu ch&Ki&k supra tali regula si firmirà no&Kn&k sulame&Kn&kti acq&Kui&kstirà la vera discretioni, ma ancora sarrà securu da qualsivogla diabolicu tradime&Kn&ktu. %11.18. &/L24&Certu p&Ker&k nixunu altru vitiu lu diavulu cussì dirrupa e straxina lu monacu a la morti, comu quandu lu p&Ker&ksuadi ch&Ki&k, minisprezati li &Kcon&ksigli di l'antiq&Kui&k, s'haya a fidari a lu so juditiu e sapiri. %11.19. &/L27&E &Kcum&ksotiacosa ch&Ki&k tutti l'arti e dissiplini p&Ker&k humanu i&Kn&kgegnu trovati, li quali a ne&Kn&kti altru servinu ch&Ki&k a q&Kui&ksta temporali vita, datu ch&Ki&k si toccanu cu&Km&k li manu e cu&Km&k l'occhi si vidanu, ne&Kn&kti di minu nixunu li pò nè rettame&Kn&kti op&Ker&kari, nè sapiri, nè &Kcom&kpri&Kn&kdiri senza maistru. %11.20. &/L31&Hor qua&Kn&ktu $93$è cosa dishonesta cridiri ch&Ki&k q&Kui&ksta sula no&Kn&k haya bisognu di maistru, la q&Ku&kali è invisibili &Cet&c oculta, la quali no&Kn&k sulame&Kn&kti cu&Km&k l'occhi, ma nè cu&Km&k l'animu si pò vidiri ecettu p&Ker&k purissimu cori, l'ignora&Kn&ktia &Cet&c erruri di la quali no&Kn&k genera temporali da&Kn&knu, ch&Ki&k facilime&Kn&kti reparari si poza, ma p&Ker&kditioni di anima e p&Ker&kpetua morti; %11.21. &/L5&p&Ker&kch&Kì&k &Kcon&ktinuame&Kn&kti di yo&Kr&knu e di notti si fa spirituali battagla no&Kn&k &Kcon&ktra visibili homini, ma &Kcon&ktra invisibili e crudilissimi inimichi, no&Kn&k &Kcon&ktra unu oi dui, ma &Kcon&ktra innumerabili squatri, la quali battagla tantu è chui crudili e nochiva d'ogni altra, qua&Kn&ktu l'inimicu ni è chui molestu e chui ocultame&Kn&kti ni assalta. %11.22. &/L10&E p&Ker&kò dilege&Kn&ktime&Kn&kti s'hanu da seq&Kui&ktari li pedati &Cet&c amaistrame&Kn&kti di li vechi, &Cet&c a q&Kui&klli se&Kn&kza &Kcon&kfusionirevelari tutti li cogitationi ch&Ki&k i&Kn&k cori ni naxinu&"". %12.1. Cap© #12@ DIMANDA: COMU P&KER&k MALITIA D'ALCUNI VECHI NI &KCON&kFUNDIMU REVELARI A TUTTI LI NOSTRI COGITATIONI. %12.2. Germanu: "La princhipali causa p&Ker&k la quali spissi volti ni virgognamu revelari li nostri mali cogitationi a li vechi è q&Kui&ksta: canuximu un vechu i&Kn&k li parti di Syria ch&Ki&k havia fama di multa virtuti, lu quali, havenduli un fr&Kat&ki simplichime&Kn&kti &Kcon&kfessatu li soi cogitationi, di poi, p&Ker&k certa causa adiratu, dishonestame&Kn&kti li yittau i&Kn&k occhu tutti li peccati e mali pi&Kn&kseri ch&Ki&k q&Kui&kllu l'havia revelatu. %12.3. &/L21&Dundi naxi ch&Ki&k mentri dubitamu di &Kcon&kfessari li nostri defetti a li vechi, no&Kn&k potimu haviri &Kcon&kvenienti remedii di sanitati". %13.1. Ca&© #13@ RESPOSTA: COMU LA &KCON&kFUSIONI SI DIVI LASSARI, E DI LU P&KER&kICULU DI Q&KUI&kLLU CH&KI&k NO&KN&k SI DOLI. %13.2. Moyses: "Acussì comu nè li juvini si trovanu equalme&Kn&kti ad un modu tutti ferve&Kn&kti di spiritu, nè tutti ornati di boni costumi e crianza, cussì ancora nè tutti li vechi si ponu trovari ad un modu p&Ker&kfetti $94$&Cet&c approbati. %13.3. &/L1&Li ricch&Ki&kzzi di li vechi no&Kn&k sunu li capilli blanch&Ki&k, ma l'industria e bona crianza di loru juve&Kn&ktuti e di li passati travagli, comu dichi Salamuni: «Li cosi ch&Ki&k no&Kn&k &Kcon&kgregasti i&Kn&k juve&Kn&ktuti comu ti li trovirai i&Kn&k la vechiza tua? (Ecc&Kle&ks© #25@). %13.4. &/L4&La vechiza no&Kn&k si fa venerabili p&Ker&k lu longu tempu, nè p&Ker&k copiusu cuntu d'anni. %13.5. &/L5&Li capilli blanch&Ki&k sunu li sensi di l'homini e la vichiza honorabili è la vita i&Km&kmaculata» (Sap© #4@). %13.6. &/L7&E p&Ker&kò no&Kn&k si divinu imitari, nè rechip&Kir&ki, nè seq&Kui&ktari li costumi, insigname&Kn&kti e pidati di q&Kui&klli vechi ch&Ki&k no&Kn&k ha&Kn&knu altru ch&Ki&k la testa blanca e numeru d'anni; ma q&Kui&klli si divinu cu&Km&k attentioni obediri &Cet&c imitari ch&Ki&k laudabilime&Kn&kti &Cet&c approbatissimame&Kn&kti trovamu haviri i&Kn&k juve&Kn&ktuti passatu la vita sua, &Cet&c essiri stati instrutti &Cet&c amaistrati no&Kn&k p&Ker&k proprii presuntioni, ma p&Ker&k insigname&Kn&kti &Cet&c ordinationi d'antiq&Kui&k. %13.7. &/L13&Sunu alcuni, e forsi la mayuri p&Kar&kti, li quali, invechendu in lu tepuri et i&Kn&k la neglige&Kn&ktia ch&Ki&k s'acq&Kui&kstaru i&Kn&k juve&Kn&ktuti, chercanu haviri autoritati no&Kn&k p&Ker&k maturitati di costumi, ma p&Ker&k longu numeru d'anni. %13.8. &/L16&&KCon&ktra li quali assai appropriatame&Kn&kti s'indriza q&Kui&klla divina repre&Kn&ksioni per bucca di lu propheta: «&CEt&c altru si mangiau la sua fortiza &Cet&c issu no&Kn&k lu sappi, &Cet&c ancora li naxeru li capilli blanch&Ki&k &Cet&c issu no&Kn&k lu sappi» (Osee #7@). %13.9. &/L19&Q&Kui&ksti tali vechi sunu divintati exemplu di juvini no&Kn&k p&Ker&k virtuti di loru vita, nè p&Ker&k alcuna laudabili oi imitabili astinentia e stri&Kn&ktioni, ma p&Ker&k longu numeru d'anni. %13.10. &/L22&Di la vechizza di li quali serve&Kn&kdusi, l'astutu inimicu i&Kn&k p&Kre&kjuditiu e fraudi di li juvini si forza cu&Km&k loru falsa autoritati &Cet&c exemplu suttilime&Kn&kti ingannari e suvertiri e cu&Km&k loru dotrini &Cet&c ordinationi &Kcon&kduchiri i&Kn&k nochivu tepuri &Cet&c i&Kn&k mortifera desp&Ker&kationi macari a q&Kui&klli ch&Ki&k, oi p&Ker&k so sapiri oi p&Ker&k l'admonitioni d'altru, havirianu potutu veniri a via di p&Ker&kfectioni. %13.11. &/L27&P&Ker&k la qual cosa, volenduvi iu refferiri un exemplu, tachendu lu nomu di l'auturi, azoch&Kì&k ancora nui no&Kn&k siamu simili a q&Kui&kllu ch&Ki&k publicau li fraterni vitii a sì &Kcon&kfessati, brevime&Kn&kti vi esponirò p&Ker&k vostra i&Kn&kstruttioni sulame&Kn&kti lu gestu. %13.12. &/L31&Andandu unu juvini, di la saluti sua no&Kn&k pigru investigaturi, p&Ker&k causa d'ayutu ad unu vechu a lu quali nui ben canuximu, &Cet&c have&Kn&kduli simplichime&Kn&kti &Kcon&kfessatu comu era gravime&Kn&kti $95$inq&Kui&ketatu e molestatu da lu spiritu di la fornicationi,fida&Kn&kdusi medianti l'orationi di q&Kui&kllu haviri a trovari &Kcon&ksolationi a li soi doluri, alligirime&Kn&ktu a li travagli e remediu e medichina a li soi chagki, intendendu q&Kui&kstu, lu vechu cussì cu&Km&k li soi repre&Kn&ksioni l'exasp&Ker&kau e firiu, chamandulu miseru &Cet&c indignu di nomu di monacu e di la sa&Kn&kta religioni, poich&Kì&k s'havia lassatu tentari di tali vitiu e di tali &Kcon&kcupisentia, ch&Ki&k dittu frati juvini, desp&Ker&katu, mestu e di l'intuttu &Kcon&kfusu, si partiu da lu vechu. %13.13. &/L8&A lu quali, sta&Kn&kdu cussì p&Ker&kturbatu, nè pe&Kn&ksandu chui a remediu oi a medichina di soi chagki, ma gra&Kn&kdime&Kn&kti pensandu i&Kn&k ch&Ki&k modu potissi mittiri i&Kn&k effettu lu so &Kcon&kchiputu dessideriu, l'asco&Kn&ktrau l'abbati Apollo &Cet&c, a la mutationi di lu vultu &Kcon&kjetturandu lu gra&Kn&kdi travaglu e battagla ch&Ki&k q&Kui&kllu sentia i&Kn&k cori, li dima&Kn&kdau la causa di tanta p&Ker&kturbationi. %13.14. &/L13&E q&Kui&kllu no&Kn&k potendu p&Ker&k la grandi mestitia macari donari resposta alcuna ad Apollo ch&Ki&k cussì humaname&Kn&kti lu dima&Kn&kdava, p&Ker&k la qual cosa lu vechu tantu chui intentame&Kn&kti l'income&Kn&kzau a spiyari la causa di l'ocultu doluri. %13.15. &/L16&P&Ker&k li paroli di lu quali costrittu, lu juvini li dissi ch&Ki&k andava a lu casali, azoch&Kì&k, secundu la sententia di q&Kui&kllu vechu no&Kn&k potendu essiri monacu, nè reffrenari li stimuli di la carni, nè &Kcon&kseq&Kui&ktari remediu a la sua impugnationi, piglassi mugleri e, lassatu lu monasteriu, retornassi a lu seculu. %13.16. &/L21&Q&Kui&kstu inte&Kn&kde&Kn&kdu, l'abbati Apollo l'i&Kn&kcome&Kn&kzau cu&Km&k dulchi e suavi paroli a &Kcon&kfortari &Cet&c aplacari, dichenduli ch&Ki&k no&Kn&k era gra&Kn&kdi cosa unu juvini patiri tali tentationi, &Kcum&ksotiacosa ch&Ki&k ancora issu, cussì vechu comu era, &Kcon&ktinuame&Kn&kti &Cet&c ogni yornu era molestatu da simili stimulu, nè p&Ker&k q&Kui&kstu si divia desp&Ker&kari, nè maraviglari di tali battagla, la quali no&Kn&k tantu p&Ker&k humana dilige&Kn&ktia si vinchi, quantu p&Ker&k divina gratia e misericordia. %13.17. &/L27&E standu ancora lu juvini frati i&Kn&k la sua p&Ker&ktinatia d'andari a lu casali, humaname&Kn&kti Apollo lu pregau ch&Ki&k p&Ker&k amuri so prolo&Kn&kgassi la sua deliberata ruina unu yornu &Cet&c intra tantu retornassi a la sua chella. %13.18. &/L30&A la dima&Kn&kda di lu quali &Kcon&ksentendu lu juvini, l'abbati Apollo subitu si partiu &Cet&c andau versu lu monasteriu di q&Kui&kllu indiscretionatu vechu, &Cet&c esse&Kn&kdu propinquu $96$s'ingenochau i&Kn&k terra cu&Km&k li manu stisi versu lu chelu e &Ccum&c abundanti lacrimi fichi tali orationi: %13.19. &/L2&&"Signuri, tu, lu quali si sulu yudichi di l'oculti forzi e pietusu &Cet&c ocultu medicu di l'humana fragilitati, volta la tentationi di q&Kui&kllu juvini i&Kn&k q&Kui&kstu vechu, azoch&Kì&k macari i&Kn&k vechiza s'insigna ad haviri &Kcom&kpassioni a li travaglati &Cet&c a li juvenili fragilitati&". %13.20. &/L6&&CEt&c havendu Apollo cum chantu finitu tali orationi, subitu vitti unu laidu Etiopu stari a fachi a la chella di q&Kui&kllu vechu e tirarili infocati da&Kr&kdi. %13.21. &/L8&Da li quali essendu lu vechu feritu, exiu da la sua chella e, cà &Cet&c illà comu pazu &Cet&c imbriacu curre&Kn&kdu, i&Kn&ktrandu &Cet&c ixendu, nè potendusi i&Kn&k chella fermari, income&Kn&kzau velochime&Kn&kti a caminari p&Ker&k la midesimi via p&Ker&k la quali lu mestu juvini pocu ina&Kn&kti andava. %13.22. &/L12&E l'abbati Apollo, vedendulu andari comu un pazu e spirtatu, canuxiu ch&Ki&k l'infocatu dardu, ch&Ki&k havia vistu yittari a lu demoniu, l'era statu apizatu in cori &Cet&c op&Ker&kari i&Kn&k q&Kui&kllu tali &Kcon&kfusioni di me&Kn&kti e p&Ker&kturbationi di sensi p&Ker&k via di te&Kn&ktationi. %13.23. &/L15&&CEt&c accostandusi ad issu, li dissi: &"Undi vai cussì a l'imprexa? Ch&Ki&k causa ti havi fattu dime&Kn&kticari la tua senili &Cet&c antiqua gravitati? Ch&Ki&k cosa t'inq&Kui&keta e costringi a curriri cussì instabilime&Kn&kti, a modu di pichottu?&". %13.24. &/L18&Lu q&Ku&kali, p&Ker&k la culpa di la sua co&Kn&ksientia e p&Ker&k la turpi sua &Kcon&kturbationi &Kcon&kfusu, e credendusi ch&Ki&k l'arduri di lu so pettu e li secreti di lu so cori fussiru stati manifestati e revelati a l'abbati Apollo, no&Kn&k presumia respundiri a q&Kui&kllu ch&Ki&k lu dima&Kn&kdava. %13.25. &/L22&La qual cosa videndu, l'abbati Apollo dissi: &"Retorna a la tua chella e finalme&Kn&kti canuxi ch'oi fin ad hora lu diavulu no&Kn&k t'havi canoxutu oi puru t'havi minisprezatu, nè t'havi reputatu dignu di mittiriti a paru di q&Kui&klli valenti suldati cu&Km&k li quali &Kcon&ktinuame&Kn&kti issu soli &Kcom&kbattiri &Ket&k a loru crixime&Kn&ktu e dilige&Kn&ktia &Kcon&ktrariari; %13.26. &/L27& lu quali, poi di tantu lo&Kn&kgu numeru d'anni ch'hai i&Kn&k q&Kui&ksta relligioni &Kcon&ksumatu, no&Kn&k sulame&Kn&kti no&Kn&k hai potutu skiffari e vitari unu sulu diabolicu dardu, ma ancora no&Kn&k l'hai potutu prolongari, nè &Kcom&kportari unu sulu yornu. %13.27. &/L30&E p&Ker&kò Diu t'havi lassatu feriri da l'inimicu, aczòch&Ki&k, alminu i&Kn&k vechiza a to da&Kn&knu p&Ker&k propriu $97$exemplu &Cet&c esp&Ker&kie&Kn&ktia &Cet&c a toi spisi, impari haviri &Kcom&kpassioni di li fraterni i&Kn&kfirmitati e di la fragilitati di li juvini; %13.28. &/L2&p&Ker&kch&Kì&k, rechipe&Kn&kdu tu q&Kui&kllu juvini p&Ker&k diabolica molestia travaglatu, no&Kn&k sulame&Kn&kti no&Kn&k lu &Kcon&ksolasti nè l'ayutasti, ma, ayunge&Kn&kdu desp&Ker&kationi a la sua i&Kn&kfirmitati, p&Ker&k quantu fu i&Kn&k tia lu donasti a li manu di l'inimicu, azoch&Kì&k miserabilime&Kn&kti fussi devoratu. %13.29. &/L6&A lu quali senza dubiu l'aversariu nostru ma& haviria assaltatu cu&Km&k tanta forti battagla cu&Km&k quanta fin ad hora s'havi vergognatu assaltari a tia, si no&Kn&k havissi havutu i&Kn&kvidia a lu so crixime&Kn&ktu i&Kn&k virtuti e forzatu anticipari cu&Km&k li soi infocati sayitti la mutationi di la virtuti ch&Ki&k vidia essiri i&Kn&k lu so an&mu, senza dubiu tenendu p&Ker&k chui forti di sì a q&Kui&kllu &Kcon&ktra lu quali usava tali violentia. %13.30. &/L12&Impara adunca a to exemplu doliriti di li travagliati e no&Kn&k p&Ker&k desp&Ker&kationi atterririli e cu&Km&k crudili paroli exasp&Ker&kari a q&Kui&klli ch&Ki&k stanu i&Kn&k p&Ker&kiculu, ma chui tostu cu&Km&k leggia manu &Kcon&ksulari, applacari e, secundu lu precettu di lu sapie&Kn&ktissimu Salamuni, liberari a q&Kui&klli ch&Ki&k sunu minati a morti e riscattari a q&Kui&klli chi stanu p&Ker&k essiri amazati; %13.31. &/L17&&Cet&c ad exemplu di lu nostru Salvaturi, no&Kn&k rumpiri la canna xhaccata, nè amortari lu linu ch&Ki&k fuma; &Cet&c ancora dima&Kn&kdari a Diu gratia di potiri cu&Km&k fidutia &Cet&c i&Kn&k veritati diri: «Lu Signuri mi donau la lingua erudita, azoch&Kì&k cu&Km&k paroli poza sullevari li caduti» (Esai #1@). %13.32. &/L21&Nixunu porria co&Km&kportari l'inganni di l'inimicu, nè amortari, nè reffrenari l'infocati tentationi di la carni, si la gratia di Diu no&Kn&k l'ayutassi oi deffendissi oi p&Ker&k sua misericordia no&Kn&k fortifficassi e preservassi la nostra fragilitati. %13.33. &/L24&E p&Ker&kò finita q&Kui&ksta salutifera e divina dispe&Kn&ksationi, p&Ker&k la quali oi nostru Signuri volsi liberari q&Kui&kllu juvini da tali nochiva tentationi, oi puru volsi amaistrari a tia di la grandi molestia di li battagli e di haviri co&Km&kpassioni di la fraterna fragilitati, co&Km&kmunime&Kn&kti lu voglamu p&Kre&kgari ch&Ki&k lu flagellu, ch&Ki&k p&Ker&k utilitati nostra si dignau ma&Kn&kdari, sia reffrenatu. %13.34. «P&Ker&kch&Kì&k Issu causa lu doluri e poi lu medica, ferixi e la manu sua sana. Issu abbaxa e sulleva; Issu auchidi e ressussita, mina a l'infernu e da q&Kui&kllu ni leva» (Iob). %13.35. &/L32&E pregamulu ch&Ki&k cu&Km&k l'abu&Kn&kda&Kn&kti acqua di lu $98$so spiritu amorta l'infocati colpi ch&Ki&k p&Ker&k mezu miu p&Ker&kmisi essiriti donati. %13.36. &/L2&La quali tentationi bench&Kì&k cu&Km&k la midesimi velochitati cu&Km&k la quali, p&Ker&kmitte&Kn&kdu la divina pietati, fu allumata sia stata, p&Ker&k una sula orationi d'unu vechu, amortata, ne&Kn&kti di minu p&Ker&k tali esp&Ker&kie&Kn&ktia evide&Kn&ktime&Kn&kti simu amaistrati ch&Ki&k no&Kn&k sulame&Kn&kti li &Kcon&kfessati deffetti no&Kn&k si divinu yittari i&Kn&k ochu, ma ancora no&Kn&k divimu leggiame&Kn&kti trapassari, nè chudiri l'ochi a li revelati angustii. %13.37. &/L7&E p&Ker&kò l'ignora&Kn&ktia oi leggiriza d'unu vechu, oi di poch&Ki&k, no&Kn&k ni vogla atterriri, nè livari da la salutifera via e da li boni ordinationi di l'antiq&Kui&k, ma senza &Kcon&kfusioni alcuna si divi ogni cosa revelari a li vechi e da q&Kui&klli securame&Kn&kti piglari remedii a li nostri chagki oi exemplu di &Kcon&kversationi e di vita, i&Kn&k li quali p&Ker&k esp&Ker&kientia trovirimu equali ayutu &Cet&c equali effettu, si no&Kn&k presumirimu fari cosa alcuna a nostru modu, nè a nostru juditiu&". %14.1. Cap© #14@ DI LU CHAMAME&KN&kTU DI SAMUEL. %14.2. In tantu si trova haviri a Diu plachutu q&Kui&ksta ordinationi, ch&Ki&k macari i&Kn&k la Sacra Scrittura è depi&Kn&kta no&Kn&k senza propositu. %14.3. &/L18&Si leyi ch'have&Kn&kdu Diu elettu lu pichottu Samuel, no&Kn&k lu volsi di la sua divina parola p&Ker&k si stissu amaistrari, ma co&Km&kportau ch'una e dui volti andassi a lu vechu Heli (#1@ Reg©); %14.4. &/L21&imo tantu volsi ch&Ki&k Samuel, a cui Issu chamava p&Ker&k parlarili, fussi p&Ker&k dotrina di vechu amaistratu, ch&Ki&k no&Kn&k si curau ch&Ki&k lu maistru di Samuel fussi Heli, da lu quali issu Diu era statu offisu. %14.5. &/L24&E q&Kui&kstu fu fattu azoch&Kì&k si provassi l'humilitati di q&Kui&kllu ch'era chamatu a lu divinu officiu e p&Ker&k tali exemplu si dassi a li juvini forma di suggettioni. %15.1. $99$ #15@ DI LU CHAMAME&KN&kTU DI PAULU APOSTOLU. %15.2. Chama&Kn&kdu ancora Christu e parlandu a Paulu, e potenduli p&Ker&k si stissu subitu i&Kn&kfundiri e manifestari la via di la p&Ker&kfectioni, no&Kn&k lu fichi, ma lu ma&Kn&kdau ad Anania e co&Km&kmandauli ch&Ki&k da q&Kui&kllu imparassi la via di la veritati, dichenduli: «Su, levati &Cet&c intra i&Kn&k la chitati; &Cet&c illà ti sarrà dittu q&Kui&kllu ch&Ki&k è bisognu ch&Ki&k fazi» (Act© #9@). %15.3. &/L7&E cussì lu mandau a lu vechu e volsi chui tostu ch&Ki&k fussi amaistratu da q&Kui&kllu ch&Ki&k da sì. %15.4. &/L9&E q&Kui&kstu fichi Christu, azoch&Kì&k li cosi ben fatti da Paulu no&Kn&k fussiru a l'homini ch'havianu a veniri malu exemplu di presu&Kn&ktioni, mentri ogniunu si p&Ker&ksuadissi similime&Kn&kti ancora issu diviri essiri amaistratu chui prestu p&Ker&k dotrina di Diu ch&Ki&k di li vechi. %15.5. &/L12&La quali diabolica presu&Kn&ktioni ancora issu Paulu apostolu, no&Kn&k sulame&Kn&kti scrive&Kn&kdu, ma ancora i&Kn&k op&Ker&ka &Cet&c exemplu, insigna divirisi ad ogni modu fuyiri, diche&Kn&kdu ch&Ki&k p&Ker&k q&Kui&kstu sulu issu havia achanatu i&Kn&k Hierusale&Km&k, azoch&Kì&k l'Evangeliu, lu q&Ku&kali issu, acco&Km&kpagnatu da la gratia di lu Spiritu Santu, cu&Km&k potestati di signi e miraculi predicava a li genti, privatame&Kn&kti e domesticame&Kn&kti lu &Kcon&kferissi &Cet&c examinassi cu&Km&k l'altri apostoli antecessuri soi, diche&Kn&kdu: «E &Kcon&kferivu cu&Km&k q&Kui&klli l'Evangeliu ch&Ki&k predicu i&Kn&ktra li ge&Kn&kti, azoch&Kì&k a casu no&Kn&k currissi oi havissi cursu i&Kn&k vaca&Kn&kti» (Gal© #2@). %15.6. &/L21&Cui adunca sarrà tantu presuntusu e checu ch&Ki&k si vogla fidari a lu so juditiu e discretioni, attestandu Paulu, Vasu d'elettioni, haviri havutu bisognu di &Kcon&kferiri l'Eva&Kn&kgeliu cu&Km&k l'altri soi co&Km&kpagni apostoli? %15.7. &/L24&P&Ker&k la qual cosa, manifestissimame&Kn&kti si prova ch&Ki&k no&Kn&k merita essiri insignatu da Diu la via di la p&Ker&kfectioni q&Kui&kllu ch&Ki&k, have&Kn&kdu da cui humaname&Kn&kti poza essiri amaistratu, minisp&Kre&kza la dotrina &Cet&c ordinationi di l'antiq&Kui&k, fache&Kn&kdu pocu cu&Kn&ktu di q&Kui&klli paroli li quali è bisognu $100$dilige&Kn&ktissimame&Kn&kti osservarisi, zoè: «Dimanda a to patri e dirratilu, a li toi vechi &Cet&c issi ti lu dirranu» (Deut© #27@). %16.1. Cap© #16@ COMU NI DIVIMU FORZARI D'ACQ&KUI&kSTARI LA DISCRETIONI. %16.2. Adunca, ad ogni modu p&Ker&k via di la virtuti di l'humilitati si divi acq&Kui&kstari la discretioni, la quali ni pò &Kcon&kservari immaculati da lu vitiu di l'una e l'altra estremitati. %16.3. &/L7&Antiqua sententia è q&Kui&klla ch&Ki&k dichi: «L'estremitati sunu equali». %16.4. &/L8&P&Ker&kch&Kì&k unu midesimi fini hanu lu sup&Ker&kchu jejuniu e lu sup&Ker&kchu chivu; &Cet&c ancora equalme&Kn&kti pecca q&Kui&kllu ch'immoderatame&Kn&kti vigla e q&Kui&kllu ch&Ki&k neglige&Kn&ktime&Kn&kti dormi. %16.5. P&Ker&kch&Kì&k necessariu è a q&Kui&kllu ch&Ki&k p&Ker&k la troppu astine&Kn&ktia è debilitatu xindiri a q&Kui&kllu locu i&Kn&k lu quali si trova lu pigru p&Ker&k la neglige&Kn&ktia sua, di modu ch&Ki&k q&Kui&klli ch&Ki&k no&Kn&k hanu potutu essiri i&Kn&kga&Kn&knati p&Ker&k la gula, freque&Kn&ktime&Kn&kti l'havimu vistu gabbari p&Ker&k li troppu jejunii e p&Ker&k occasioni d'i&Kn&kfirmitati a la &Kcon&ktraria passioni la quali havianu vi&Kn&ktu. %16.6. &/L16&Ancora, li sup&Ker&kchusi vigilii assai volti misiru a terra a q&Kui&klli a li quali no&Kn&k potti vi&Kn&kchiri lu so&Kn&knu. %16.7. &/L17&P&Ker&k la qual cosa, comu dichi l'Apostolu, cu&Km&k rettu moderame&Kn&ktu havimu a passari per l'armi di la justitia, li quali sunu di la parti destra e di la sinistra; e talme&Kn&kti guberna&Kn&kduni la discretioni, havimu a caminari in mezu d'i&Kn&ktrambu l'estremitati, ch&Ki&k no&Kn&k hayamu a trapassari l'assignatu violu di la &Kcon&ktine&Kn&ktia, nè, allentandu, a cadiri i&Kn&k li dessiderii di la gula e di la ventri. %17.1. $101$ #17@ DI L'IMMODERATI JEJUNII E VIGILII. %17.2. Mi regordu cussì freque&Kn&ktime&Kn&kti li tempi passati haviri riffutatu lu chivu, ch'have&Kn&kdulu prolo&Kn&kgatu dui e tri yorni, di poi no&Kn&k havia macari apetitu di cosa alcuna. %17.3. &/L5&Ancora mi recordu ch&Ki&k, p&Ker&k diabolica te&Kn&ktationi, di tal modu mi ama&Kn&kcau p&Ker&k chui notti e yorni lu so&Kn&knu, ch&Ki&k poi p&Kre&kgava Diu ch&Ki&k ma&Kn&kdassi a l'occhi mei un pocu di so&Kn&knu &Cet&c a lu miu palataru alcuna cosa d'apetitu, di modu ch&Ki&k sentia chui gra&Kn&kdi p&Ker&kiculu i&Kn&k lu fastidiu di lu so&Kn&knu e di lu chivu, ch&Ki&k no&Kn&k havia sentutu i&Kn&k la battagla &Kcon&ktraria. %17.4. &/L10&&CEt&c acussì comu ni havimu di forzari di no&Kn&k divi&Kn&ktari dissoluti p&Ker&k via di l'appetitu e corporali dessideriu, nè anticipari l'ordinatu tempu, nè trapassari la debita misura e modu di lu chivu, cussì ancora i&Kn&k l'uri legitimi divimu rechip&Kir&ki lu necessariu chivu e son&Kn&ku, bench&Kì&k sia &Kcon&ktra la voluntati nostra. %17.5. &/L14&P&Ker&kch&Kì&k tantu di l'una quantu di l'altra battagla ni è causa l'inimicu, lu quali chui mo&Kr&ktalme&Kn&kti ni vi&Kn&kchi p&Ker&k via di l'immoderata astine&Kn&ktia, ch&Ki&k per via di satietati. %17.6. &/L17&P&Ker&kch&Kì&k, interchide&Kn&kdu la salutifera &Kcom&kpuntioni, potimu da q&Kui&ksta, zoè da lu vitiu di la gula, achanari a la &Kcon&kvenie&Kn&kti misura, ma da quista, zoè da l'eccessiva astine&Kn&ktia, no&Kn&k potimu accalari a la mediocritati". %18.1. #18@ DIMA&KN&kDA: QUALI SIA LU MODU DI LA VERA ASTINE&KN&kTIA E LA MISURA DI LU CHIVU. %18.2. Germanu: "Quali è adu&Kn&kca lu modu e terminu di la vera &Kcon&ktine&Kn&ktia, p&Ker&k lu quali caminandu pozamu passari i&Km&kmaculati p&Ker&k mezu di l'una e l'altra estremitati?". %19.1. $102$Cap© #19@ DI LU MEGLU MODU E MISURA DI LU QUOTIDIANU CHIVU. %19.2. Moyses: "Mi regordu havirisi i&Kn&ktra li nostri mayuri &Cet&c a&Kn&ktiq&Kui&k frequentimenti examinatu tali materia. %19.3. &/L4&Imp&Ker&koch&Kì&k discurrendu e &Kcon&ksiderandu e ben pisandu l'astine&Kn&ktii di multi, zoè di q&Kui&klli ch&Ki&k &Kcon&ktinuame&Kn&kti fachianu la vita sua cu&Km&k suli ligumi oi cu&Km&k suli herbi oi sulame&Kn&kti cu&Km&k frutti d'arbori, judicaru ch&Ki&k lu meglu modu era mangiari pani sulu e skittu, di lu quali ancora ordinaru una moderata misura, zoè ch&Ki&k ogni yornu no&Kn&k si divi ma&Kn&kgiari chui di dui paximatii, ch&Ki&k a mala pena ayunginu a pisu d'una libra". %20.1. #20@ COMU TALI ASTINE&KN&kTIA SIA FACILI. %20.2. Germanu: "Gratamenti richipimu tali misura e respondimu ch&Ki&k no&Kn&k la tenimu p&Ker&k &Kcon&ktinentia ma&Kn&kgiari una libra di pani lu yornu, p&Ker&kch&Kì&k ni pari impossibili potirinila mangiari". %21.1. Cap© #21@ RESPOSTA: DI LA VIRTUTI E MISURA DI LA &KCON&kTINE&KN&kTIA. %21.2. Moyses: "Volendu vui esp&Ker&kimentari la forza di tali ordinationi, vi è bisognu &Kcon&ktinuamenti retiniri la supraditta forma, no&Kn&k ayungendu a tali misura cosa alcuna nè cotta, nè d'altru modu, cussì i&Kn&k lu yornu di sabbatu e di dominica, comu vene&Kn&kdu fr&Kat&ki foristeri. %21.3. &/L21&P&Ker&k li quali estraordinarii chivi &Kcon&kfortata, la carni no&Kn&k sulamenti i&Kn&k l'altri yorni si &Kcon&ktentirà di minuri quantitati, ma ancora senza fatiga prolongkirà tuttu lu chivu medianti l'accriximentu di q&Kui&klli. %21.4. &/L24&La qual cosa a nixunu modu porrà fari, nè porrà differiri lu chivu i&Kn&k lu seque&Kn&kti yornu, q&Kui&kllu ch&Ki&k sempri si &Kcon&ktentirà di la supraditta quantitati. %21.5. Certu mi regordu ch&Ki&k li n&Kost&kri antiq&Kui&k, &Cet&c iu ancora ch&Ki&k $103$frequentimenti l'hayu patutu, cu&Km&k tanta difficultati e travaglu supportavanu tali scarsizza &Cet&c astine&Kn&ktia, e cu&Km&k ta&Kn&kta forza e fami &Kcon&kservavanu la p&Kre&kditta misura, ch&Ki&k quasi contra la sua voluntati, no&Kn&k se&Kn&kza suspiri, si ligavanu a lu supradittu modu. %22.1. #22@ QUALI SIA LU GENERALI MODU E MISURA DI L'ASTINE&KN&kTIA E DI LU CHIVU. %22.2. Nenti di minu lu generali modu e terminu di l'astine&Kn&ktia è q&Kui&kstu: zoè ch&Ki&k, secundu la capachitati di li forzi oi di lu corpu oi di l'etati, tantu ogniunu mangia, quantu li è bisognu p&Ker&k la corporali sustentationi e no&Kn&k quantu lu desideriu l'appetixi. %22.3. &/L11&E cui no&Kn&k osservirà i&Kn&k q&Kui&kstu &Kcon&ktinuamenti una equali forma patirà i&Kn&k l'una e l'altra p&Kar&kti grandissimu detrime&Kn&ktu, p&Ker&kchì hora stringirà lu so ventri p&Ker&k siccitati di smisurati jejunii, hora l'allargkirà p&Ker&k lu troppu chivu. %22.4. P&Ker&kchì acussì comu la menti affatigata p&Ker&k sup&Ker&kchu astine&Kn&ktia p&Ker&kdi lu viguri di l'orationi mentri ch&Ki&k aggravata da la stanch&Ki&kzza di la carni è forzata dorme&Kn&ktarisi, cussì ancora molestata p&Ker&k sup&Ker&kchu chivu no&Kn&k porrà mandari a Diu li soi bench&Kì&k leggi e brevi orationi, nè porrà immaculatamenti &Kcon&kservari la puritati di la castitati, p&Ker&kch&Kì&k, macari i&Kn&k q&Kui&klli yorni ch&Ki&k gravimenti p&Ker&k astine&Kn&ktia s'afligi, la materia di lu passatu chivu l'attiza focu di carnali &Kcon&kcupisentia, bench&Kì&k a lu presenti lu corpu si trovi vaca&Kn&kti. %23.1. #23@ IN CH&KI&k MODU SI CASTIYA L'ABUNDANTIA DI L'HUMURI GENERATIVI. %23.2. Quillu ch&Ki&k una volta p&Ker&k abundantia di chivu sarrà amassatu i&Kn&k li medulli è necessariu ch&Ki&k si digerixa e ch&Ki&k si mandi fori da la liggi di la natura, la quali accacha l'abundantia di lu sup&Ker&kchu $104$humuri comu nochiva e &Kcon&ktraria. %23.3. &/L1&E p&Ker&kò sempri si divi donari a lu corpu una moderata &Cet&c equali castigationi, azoch&Kì&k, me&Kn&ktri simu i&Kn&k q&Kui&ksta carni, si no&Kn&k potimu di l'intuttu ama&Kn&kcari di q&Kui&ksta carnali necessitati, a lu minu rarame&Kn&kti e no&Kn&k chui ch&Ki&k p&Ker&k tri volti l'a&Kn&knu siamu da tali sup&Ker&kchu humuri imbrattati, exendu p&Ker&kò senza causa alcuna p&Ker&k via di q&Kui&ketu so&Kn&knu e no&Kn&k p&Ker&k fallachi imagini, la quali è signu d'oculta delettat&oni. %23.4. &/L7&P&Ker&k la qual cosa, comu havimu dittu, q&Kui&ksta è la moderata e temperata misura di &Kcon&ktine&Kn&ktia, la quali è ancora approbata p&Ker&k juditiu di li patri, zoè ogni yornu mangiari pani &Cet&c ogni yornu p&iri fami, &Cet&c equalmenti &Kcon&kservari l'anima e lu corpu i&Kn&k unu midesimi statu, azoch&Kì&k nè p&Ker&k troppu fatigationi di jejuniu cada lu corpu, nè p&Ker&k satietati sia aggravata la menti. %23.5. &/L12&Certu cu&Km&k ta&Kn&kta scarsizza ma&Kn&kgiavanu li n&Kost&kri mayuri, ch&Ki&k assai volti la sira no&Kn&k se&Kn&ktianu, nè si regordavanu, haviri ma&Kn&kgiatu. %24.1. #<...>@ %26.1. #26@ RESPOSTA: COMU NON SI DIVI TRAPASSARI LU MODU E MISURA DI LU CHIVU. %26.2. Moyses: "Cussì l'una comu l'altra ad un modu e cu&Km&k equali sollicitudini si divi osservari. %26.3. &/L22&I&Km&kp&Ker&koch&Kì&k diligentimenti e cu&Km&k ogni $105$scrupulu divimu &Kcon&kservari la misura di lu chivu p&Ker&k causa di la &Kcon&ktinentia e di la puritati; e similime&Kn&kti ancora simu oblicati versu li fr&Kat&ki peregrini usari humanitati e caritati, p&Ker&kch&Kì&k fora cosa multu assurda offeriri la tavula a lu frati imo a &KChrist&ku e no&Kn&k mangiari i&Kn&ksembla cun issu. %26.4. &/L5&P&Ker&k la qual cosa, vi dicu ch&Ki&k no&Kn&k pecch&Ki&krimu nè i&Kn&k l'una, nè i&Kn&k l'altra parti si tenirimu quista &Kcon&ksuetudini, zoè ch&Ki&k a l'hura nona di una libra di pani, ch&Ki&k justame&Kn&kti p&Ker&k ordinaria misura ni è &Kcon&kchessa, mangianduni la mitati reservirimu lu restu p&Ker&kfin a la sira, azoch&Kì&k, supravene&Kn&kdu alcunu fr&Kat&ki, hayamu ch&Ki&k mangiari e pozamu usari caritati versu q&Kui&kllu e no&Kn&k ni apartari i&Kn&k cosa alcuna da la solita consuetudini. %26.5. &/L11&&CEt&c a tali modu campandu, no&Kn&k ni &Kcon&ktristirà la venuta di lu fr&Kat&ki, la quali ni divi essiri causa di allegrizza, ma &Kcon&kservirimu l'una e l'altra regula, zoè usirimu versu lu fr&Kat&ki lu debitu officiu d'humanitati e no&Kn&k allentirimu p&Ker&k causa di nixunu lu solitu modu di la &Kcon&ktine&Kn&ktia n&Kost&kra. %26.6. &/L15&E si a casu no&Kn&k venissi alcunu, liberame&Kn&kti ancora ni mangirimu lu &Kcon&kservatu restu di pani, comu q&Kui&kllu ch&Ki&k p&Ker&k justa regula ni è oblicatu. %26.7. &/L17&Media&Kn&kti la quali scarsizza lu stomacu no&Kn&k s'aggravirà, nè sentirà molestia acussì comu assai volti sentinu q&Kui&klli ch&Ki&k, pe&Kn&ksandu teniri chui austera astinentia, prolonganu tuttu lu mangiari a la sira; p&Ker&kch&Kì&k, p&Ker&k lu rece&Kn&kti pastu, tantu i&Kn&k l'orationi di la sira comu i&Kn&k li notturni, no&Kn&k si pò dilicatame&Kn&kti elevari la me&Kn&kti a Diu. %26.8. &/L21&E p&Ker&kò assai utili e commodu tempu è statu ordinatu e &Kcon&kchessu mangiari a l'hura di nona, p&Ker&kch&Kì&k, a tal hura mangiandu, lu monacu no&Kn&k sulame&Kn&kti si trova leggiu e vacanti i&Kn&k li notturni vigilii, ma ancora, essendu digestu lu chivu, si trova multu attu a li sole&Kn&knitati &Cet&c officii vesp&Ker&ktini, zoè di la sira". %26.9. Quisti sunu li paroli e precetti p&Ker&k li quali simu stati, supra la virtuti di la discretioni, amaistrati da l'abbati Moyses. Amen. %26.10. FINIXI LU RAXUNAMENTU DI LA DISCRETIONI. DEO GRATIAS.