%I
&CIesu.&c
%I.1.
A ti, Signuri, plachiri diia et vogli ki eu ti canuxa, lu quali canuxi a &Km&kmi, et plachiri ti diia ancora ki eu canuxa a ti, tu essiri virtuti di l'anima mia.
%I.2.
Et inp&Ker&kò a&Km&kmustrati a &Km&kmi, o meu Rede&Km&kpturi, azò ki a ti viya, lumi di li mey ochi.
%I.3.
Veni a &Km&kmi, gauyu di lu m&Ke&ku sp&Kirit&ku; viya a ti, leticia di lu cori meu; ami a ti, vita di la a&Kn&ki&Km&ka mia, et intandu dirrò: «Actruvatu aiu lu desideriu di lu cori m&Ke&ku».
%I.4.
Et tinirò lu amuri di l'anima mia, et abracirocti, spusu celestiali, mia exultacioni supplema, dintru l'anima beatificandu &Cet&c da fori lu corpu dota&Kn&kdu di gloriusi doti.
%I.5.
Plaza a ti ki eu possidiri ti dija, beatitudini sempit&Ker&kna.
%I.6.
Diiati possediri i&Kn&k mezu di lu cori meu, vita beata, supprema dulchiza di l'anima mia.
%I.7.
Dijati amari, virtuti, firmiza, succursu &Cet&c liberaturi di l'anima mia.
%I.8.
Ami a ti, Deu, meu p&Kro&ktepturi, &Cet&c a &Km&kmi turri di fortiza, mia dulchiza, spira&Kn&kza i&Kn&k om&Kn&ki t&Kr&kibulationi.
%I.9.
Abracirò a ti, buntati senza la quali buntati atruvari no&Kn&k si pò;
%I.10.
&Kcon&ktemplirò a ti, su&Km&kma buntati senza la quali nulla buntati si pò di lu cori 'maginari.
%I.11.
Apri li interiuri di l'anima mia, tu lu quali cu&Km&k tua parola tagli plui ki nixunu cutellu acutu, azò ki eu poza audiri la tua amena vuchi.
%I.12.
Grida di susu a &Km&kmi, clama&Kn&kdu cum vuchi grandi.
%I.13.
Gridi cu&Km&k ti lu mari et la t&Ker&kra &Cet&c tucti cosi li quali i&Kn&k ip&Ks&ki &Kcon&ktinuti su.
%I.14.
Illumina li ochi mey, luchi i&Kncom&kplensibili, zoè lampi lucidi et cogitac&Ki&koni necti et mu&Kn&kdi, azò ki haianu ad dissipari &Cet&c fugari li visioni malvasi di li ochi mei &Cet&c videndu no&Kn&k si haianu ad inclinari i&Kn&k nixuna vanitati.
%I.15.
M&Ku&kltiplica i&Kn&k ip&Ks&ki flumari di acqui et serranuli revelati, di la tua divinitati, li auti &Cet&c grandi &Cet&c p&Kro&kfundi misteri.
%I.16.
Du&Kn&knami #<...>@, luchi i&Kn&kvisibili, p&Ker&k la quali eu ti viya; &Cet&c dunami oduri di suavitati, tu lu quali si oduri di vita, azò ki poza curriri app&Kre&kssu li toy infragabili oduri.
%I.17.
Sanami lu gustu cu&Km&k lu quali gustari poza, canuxiri et risguardari qua&Kn&kdu su g&Kra&kndi li mayneri di la tua dulchiza, la quali &Kcon&kservata i&Kn&k ascusu teni, cu&Km&k ferve&Kn&kti amuri di vulirila dari a quilli li quali su&Kn&knu plini di la tua habu&Kn&kdanti caritati.
%I.18.
Dunami cori lu quali supra di ti penzi; animu lu quali ti ami; menti la quali di ti si arricordi.
%I.19.
Dunami vidiri, ki eu mi diia firmame&Kn&kti a ti sempri apuyari, su&Km&kma dulchiza.
%I.20.
Dunami amuri regulatu, ki eu poza a ti amari, sapie&Kn&kcia su&Km&kma.
%I.21.
O vita, i&Kn&k la quali tucti cosi vivinu; o vita, la quali a &Km&kmi vita duni; o vita, la quali si vita mia; vita, p&Ker&k la quali eu viva su; vita, senza la quali eu morta su, p&Ker&k la quali su res&Kur&ksitata.
%I.22.
Vita p&Ker&k la quali eu leta su, senza la quali tribulata su; vita di om&Kn&ki vita; vita dulchi et amabili &Cet&c sempri memorabili, di&Km&kmi duvi sì, ti pregu, duvi ti actruvirò, azò ki, i&Kn&k mi ma&Kn&kca&Kn&kdu, i&Kn&k ti sustentari mi pozu.
%I.23.
P&Kro&kpinqua i&Kn&k la anima, p&Kro&kpinqua i&Kn&k lu cori, p&Kro&kpingua a &Km&kmi aiuta&Kn&kdu, p&Kro&kpinqua i&Kn&k la bucca, i&Kn&kp&Ker&kokì p&Ker&k ti languixu;
%I.24.
la tua memoria mi sana, ma intandu s&Ker&krò saciata, vita di la a&Kn&ki&Km&ka mia, qua&Kn&kdu mi a&Km&kmustrirai la tua reluche&Kn&kti gloria.
%I.25.
Arricorda&Kn&kdumi di ti &Cet&c disiyanduti, pari ki lu sp&Kirit&ku mi manki et in&Kper&kò q&Kua&kn&Kdu&k apparirò dana&Kn&kti lu to &Kcon&kspectu, mia su&Km&kma leticia?
%I.26.
Ma eu mi maraviglu, gauyu p&Ker&k lu quali eu leta su, p&Ker&kkì risguarda&Kn&kdu no&Kn&k mi volti lu to bellu vultu.
%I.27.
Do, di&Km&kmi duvi sia ascusu, intandu, meu bellu spusu, lu quali tandu disiyu.
%I.28.
Eu vivu &Cet&c di ti leta su, i&Kn&k mi tachendu lu to suavi oduri, o Signuri.
%I.29.
Audu la tua amena vuchi &Cet&c audendu di ti mi arricordu, ma m&Ku&kltu maraviglata su p&Ker&kkì mi a&Km&kmuchi lu to bellu vultu.
%I.30.
Forsi è p&Ker&kzò ki homu vivendu vidiri no&Kn&k ti pò.
%I.31.
Eya, Signuri levami la vita, ca di muriri &Kcon&kte&Km&kpta su, azò ki murendu ti poza &Kcon&kte&Km&kplari.
%I.32.
Di&<si&>yu muriri p&Ker&k e&Kss&keri cu&Km&k &CCristu&c, disiyu muriri p&Ker&k vidiri a &CCristu&c.
%I.33.
In quista vita viviri recusu, azò ki poza i&Kn&k l'autra viviri cu&Km&k &CCristu&c.
%I.34.
&CCristu Iesu&c, m&Ke&ku dulchi Signuri, plazati di vuliri piglari lu sp&Kirit&ku m&Ke&ku; pigla lu m&Ke&ku sp&Kirit&ku, vita di l'anima mia.
%I.35.
Gauyu amenu, trahi a ti lu cori meu, chivu suavi, azò ki maniari ti poza.
%I.36.
Capu meu, adrizati.
%I.37.
Lumi di li mey ochi, illuminari mi digi.
%I.38.
Dulchiza mia, te&Km&kperami.
%I.39.
Oduri m&Ke&ku, vivificami.
%I.40.
Paroli di Deu, recriyami.
%I.41.
Laudi mia, letifica la a&Kn&ki&Km&ka di la tua s&Ker&kva.
%I.42.
O gauyu, trasi i&Kn&k ip&Ks&ka, azò ki i&Kn&k ti gauya; o su&Km&kma dulchiza, trasi in ip&Ks&ka, azò ki tasti li cosi di lu chelu.
%I.43.
O luchi et&Ker&kna, illuminati sup&Kra&k di ip&Ks&ka, azò ki intenda &Cet&c canuxa &Cet&c ami;
%I.44.
&Cet&c p&Ker&k quista cosa, o Signuri, no&Kn&k ti ama si no&Kn&k ama a lu so p&Kro&kximu ca no&Kn&k ti canuxi, &Cet&c inp&Ker&kò no&Kn&k ti canuxi ki no&Kn&k ti ama, &Cet&c inp&Ker&kò no&Kn&k ti ama ki no&Kn&k ha p&Kri&ksu lu to lumi;
%I.45.
&Cet&c la tua luchi i&Kn&k oscuritati <luchi>, &Cet&c li oscuritati no&Kn&k la occuparu.
%I.46.
O luchi di la me&Kn&kti; o luchi et veritati; o vera claritati ki allumi om&Kn&ki homu ki veni in quistu mu&Kn&kdu; certu, vive&Kn&kti i&Kn&k quistu mu&Kn&kdu, ma no&Kn&k a quillu ki l'ama, ca cui l'ama è factu inimicu di Deu.
%I.47.
Cacha la oscuritati di supra la fachi di l'abissu di la mia menti, azò ki eu viya a ti i&Kn&ktindendu; azò ki eu canuxa a ti &Kcom&kple&Kn&kdendu; azò ki ama a ti canuxendu.
%I.48.
Cui ti canuxi ti ama et adime&Kn&kticasi di sì; &Cet&c ama a ti ki aba&Kn&kduna a sì &Cet&c veni a ti, azò ki gauya di ti;
%I.49.
&Cet&c imp&Ker&kò, adu&Kn&kca, Signuri, sulame&Kn&kti eu amu &Cet&c no&Kn&k plename&Kn&kti ti canuxu; et pocu ti amu &Cet&c pocu ti canuxu, &Cet&c ca pocu amu &Cet&c pocu gauyu i&Kn&k ti, ma da ti veru gauyu #<...>@ di la cosa exteriuri.
%I.50.
I&Kn&kdam&Ken&ktri ki eu no&Kn&k ayu sulu a ti, l'amicicia di l'autri chercu i&Kn&k quisti cosi exteriuri, &Cet&c cussì eu, misera, lu cori m&Ke&ku, lu quali dippi dari a ti sulu cum tuctu lu amuri et tuctu lu affectu, lu decti a vanitati &Cet&c cussì fu&<i&> facta vana i&Kn&kdame&Kn&ktri ki eu amay la vanitati.
%I.51.
&CEt&c p&Ker&k quistu è, Signuri, ancora, ki eu no&Kn&k gauyu i&Kn&k ti &Cet&c ki no&Kn&k mi acostu i&Kn&k ti, ca vayu p&Ker&k li cosi ext&Ker&kiuri &Cet&c tu p&Ker&k li interiuri; eu i&Kn&k li te&Km&kporali &Cet&c tu in li sp&Kirit&kuali; eu i&Kn&k li cosi transitori mictu lu animu m&Ke&ku, votu i&Kn&k la mia cogitacioni &Cet&c i&Kn&k m&Ke&ku p&Kar&klari &Cet&c abrazuvi.
%I.52.
Et tu, Signuri, habiti i&Kn&k la tua et&Ker&knitati; &Cet&c tu i&Kn&k chelu &Cet&c eu in t&Ker&kra; tu ami li cosi auti &Cet&c eu li baxi; tu li cosi di lu chelu et eu li cosi di la t&Ker&kra.
%I.53.
&CEt&c comu si purr&Ki&kanu tucti quisti cosi &Kcon&kveniri?
%II.1.
Oy me misera, comu purria la mia turtiza adrizarisi oy &Kcon&kvenirisi cu&Km&k la tua dricta via?
%II.2.
Tu, Signuri, ami la solitudini &Cet&c eu la m&Ko&kltitudini di la genti; tu ami lu silenciu et eu la gridata; tu la veritati &Cet&c eu la vanitati; tu la nictitati &Cet&c eu la bructiza.
%II.3.
Ki plui, Signuri? Tu verame&Kn&kti si bonu, ma eu su malvasa; tu si piatusu et eu su inpia; tu santu &Cet&c eu misera; tu iustu et eu i&Kn&kiusta; tu luchi &Cet&c eu checa; tu vita &Cet&c eu morta; tu midichina et eu malata; tu gauyu &Cet&c eu tristicia; tu si verame&Kn&kti su&Km&kma veritati &Cet&c eu su&Km&kma vanitati, cussì comu om&Kn&ki homu viventi.
%II.4.
Oy me, ki adunca dirrò, o Cr&<e&>aturi m&Ke&ku?
%II.5.
Eu su creatura <tua>, ià moru; eu su factura tua, ià su reducta a ne&Kn&kti.
%II.6.
Cosa facta di ti <su>: li manu toy mi fichiru, Signuri, &Cet&c formarimi tucta atornu; quilli manu certu ti foru chavati a la cruchi p&Ker&k mi.
%II.7.
Oy Signuri, no&Kn&k displizari a mi, op&Ker&ka di li manu toy; p&Kre&kguti, Signuri, guarda li chayi di li ma&Kn&ku toy.
%II.8.
Eccu, in li manu toy mi scrivisti: legi kissa sc&Kri&kptura et salvami.
%II.9.
Eccu, a ti suspiru, creatura tua; tu, Creaturi m&Ke&ku, recriyami.
%II.10.
Eccu, a ti griyu eu, factura tua; sì, Facturi, renovami.
%II.11.
P&Ker&kdunami, Signuri, li iorni m&Ke&ki su ne&Kn&kti.
%II.12.
Ki cosa è homu ki poza parlari a Deu, facturi so?
%II.13.
P&Ker&kdunami a mi p&Kar&klanti a ti; p&Ker&kduna la tua s&Ker&kva ki p&Kre&ksu&Km&kmi parlari cu&Km&k so Signuri; ma hayu necessitati, ma lu duluri mi st&Kri&kngi a diri &Cet&c la miseria ki eu patu mi &Kcon&kst&Kri&kngi a gridari:
%II.14.
«Eu su malata &Cet&c chamu lu medicu; eu su checa &Cet&c vayu a la luchi; eu su morta &Cet&c suspiru a la vita».
%II.15.
Tu si medicu, tu si luchi, tu si vita.
%II.16.
I&Kes&ku Nazarenu, hagi mis&Ker&kicordia di mi; funtana di m&Kisericord&kia et di midichina, audi la infirma ki ti chama; luchi ki passi, &Cet&c aspecta lu checu, danchi la manu, ki vegna a ti et in la tua luchi viya la luchi.
%II.17.
O vita vive&Kn&kti, chama a mi morta.
%II.18.
Ki cosa sugnu eu ki p&Kar&klu cu&Km&k ticu?
%II.19.
Oy me, Signuri, p&Ker&kdunami; eu su carni morta et frida, chivu di vermi, vaxellu fitenti plinu di fetu.
%II.20.
Ki cosa sugnu eu ki p&Kar&klu cu&Km&k ticu?
%II.21.
Oy me, Signuri, p&Ker&kdunami a &Km&kmi i&Kn&kfelichi, nata di fi&Km&kmina ca&Km&kpa&Kn&kti pocu te&Km&kpu, plina di m&Ku&klti mis&Kèr&ki &Cet&c facta simili a la vanitati, assimiglata a li bestii.
%II.22.
Da capu, ki dirrò eu, abissu scuru, t&Ker&kra mis&Ker&ka, figla di ira, vaxellu actu a virgogna, plina di lurdura, vive&Kn&kti i&Kn&k mis&Ker&kia &Cet&c da diviri muriri i&Kn&k angustia?
%II.23.
Oy me, mis&Ker&ka, ki cosa su eu?
%II.24.
Su vaxellu d'imu&Kn&kdicia, conca di frachidumi plina di fituri &Cet&c di erruri, checa, povira, nuda, suiecta a m&Ku&klti necessitati, no&Kn&k sape&Kn&kti la mia i&Kn&ktrata et la mia nixuta.
%II.25.
Mis&Ker&ka et murtali in li iorni li quali passanu comu l'umbra, la vita di la quali passa comu l'umbra di la luna, &Cet&c comu li xuri di l'arburi crixi &Cet&c mantine&Kn&kti sicca, cussì è la vita mia, fragili vita, ki tostu cadi.
%II.26.
Vita ki qua&Kn&ktu plui c&Kri&kxi et plui va in dana&Kn&kti, tantu plui acosta la morti; vita fallachi et umbra mobili plina di m&Ku&klti lazi.
%II.27.
Hora gauyu, sempri mi actristu, hora su viva &Cet&c hora su malata, hora ca&Km&kpu et tostu moru.
%II.28.
Ora apparu felichi &Cet&c sempri misera, ora riyu &Cet&c ià planiu et cussì lu homu suiectu a la mobilitati, acussì ki ne&Kn&kti aia stabilitati p&Ker&k una ura.
%II.29.
Di una p&Kar&kti timuri &Cet&c di l'autra trimuri; di l'una fami &Cet&c di l'autra siti; di l'una caudu &Cet&c di l'autra fridu; di l'una p&Kar&kti duluri et di l'autra gauyu.
%II.30.
Habunda et sequita tucti quisti cosi la morti i&Kn&kportuna, la quali p&Ker&k milli modi rapi li homini om&Kn&ki iornu.
%II.31.
Alcunu agrava p&Ker&k frevi, alcuni p&Ker&k duluri; alcuni &Kcon&ksuma di fami, ad autru astuta di siti; alcunu suffuca in l'acqua, alcunu suspendi in lazi; alcuni auchidi i&Kn&k lu focu, alcuni fa devorari a li denti di li besti ferochi; alcuni torme&Kn&kta cu&Km&k ferru, alcuni &Kcon&kst&Kri&kngi di sentiri la misera vita cum morti subitania.
%II.32.
Ora, supra tucti quisti cosi #<...>@ la gra&Kn&kdi mis&Ker&kia la quali eu patu; ora mi doglu et no&Kn&k ti clamirò.
%II.33.
Ma si, Signuri, ti clamirò ana&Kn&kti ki eu passu a q&Kui&ksta vita, si p&Ker&k avi&Kn&ktura no&Kn&k passirò ma starrò in ti.
%II.34.
Dirrò, adunca, dirrò la mia mis&Keri&ka, &Kcon&kfessirò ora, virgugnirom&Km&ki ana&Kn&kti di ti p&Ker&k la vilitati mjia.
%III.1.
'Jutami, fortiza p&Ker&k la quali mi levu; succurrimi, virtuti p&Ker&k la quali su sustentata.
%III.2.
O vera luchi, p&Ker&k la q&Kua&kli eu vivu, dimustrati; o gloria, p&Ker&k la quali gauyu, dimustrati &Cet&c campirò.
%III.3.
O luchi p&Ker&k la quali vidia Tobia, q&Kua&kn&Kdu&k, cu&Km&k l'ochi chusi, insignava lu figlu la via di la vita.
%III.4.
Luchi la quali vidia Isac cu&Km&k li ochi interiuri, q&Kua&kn&Kdu&k , have&Kn&kdu li ochi ext&Ker&kiuri p&Ker&kduti, narrava a so figlu li cosi da veniri.
%III.5.
O luchi i&Kn&kvisibili a la quali om&Kn&ki abissu di lu cori humanu è visibili.
%III.6.
Luchi la quali vidia Iacob q&Kua&kn&Kdu&k i&Kn&ksignava accussì dintra a lu figlu, narrava et p&Kro&kphectava li cosi da veniri.
%III.7.
Eccu, li tenebri su supra la fachi di la mia menti abissata.
%III.8.
Tu si luchi: eccu la tenebrusa cavigini supra li acqui di lu cori meu.
%III.9.
Tu si veritati: o Verbu p&Ker&k lu quali om&Kn&ki cosa fu facta, senza la quali ne&Kn&kti è facta;
%III.10.
o Verbu crea&Kn&kti tucti li cosi, se&Kn&kza lu quali om&Kn&ki cosa &Cè&c ne&Kn&kti;
%III.11.
o Verbu rege&Kn&kti om&Kn&ki cosa, o Verbu lu quali dichisti i&Kn&k lu p&Kri&kncipiu: «Si' facta la luchi #<...>@ lu iornu»;
%III.12
ecia&Km&k sia facta la luchi &Cet&c facta sia la luchi &Cet&c viya lu lumi &Cet&c canuxa om&Kn&ki cosa ki no&Kn&k è lumi, inp&Ker&kokì senza di ti li tenebri mi su lumi, &Cet&c in lu lumi mi su posti tenebri.
%III.13.
&CEt&c cussì senza la tua luchi no&Kn&k chi è veritati, p&Krese&knti è lu erruri.
%III.14.
Presenti è la vanitati, no&Kn&k chi è veritati.
%III.15.
No&Kn&k chi è discrec&Ki&koni, p&Krese&knti è la &Kcon&kfusioni.
%III.16.
P&Krese&knti è la ignora&Kn&kcia, no&Kn&k chi è scie&Kn&kcia.
%III.17.
P&Krese&knti la cecitati, no&Kn&k chi è via.
%III.18.
P&Krese&knti li erruri, deviu.
%III.19.
No&Kn&k chi è vita, p&Krese&knti la morti.
%III.20.
Adunca, Signuri, p&Ker&kò ki no&Kn&k è luchi, è morti, ma no&Kn&k è morti, p&Ker&k la morti è ne&Kn&kti, inp&Ker&kokì &Cet&c ip&Ks&ka et ne&Kn&kti simu &Kcon&kte&Km&kpti, indram&Ken&kti p&Ker&k lu peccatu no&Kn&k timimu fari certame&Kn&kti.
%III.21.
Iustame&Kn&kti, Signuri, za patiu, inp&Ker&kokì nui richippimu digname&Kn&kti peni equivalenti a li n&Kost&kri op&Ker&kacioni, indrame&Kn&kti nui a ne&Kn&kti sì divinimu, così co&Km&ku l'acqui currenti, p&Ker&kò ki senza di <ti> ne&Kn&kti è factu &Cet&c nui fache&Kn&kdu <ne&Kn&kti>, zoè lu peccatu, ne&Kn&kti simu facti, p&Ker&kò ki senza di ti ne&Kn&kti simu, p&Ker&k lu quali su facti om&Kn&ki cosa &Cet&c senza lu quali ne&Kn&kti è factu &Cet&c nui fachendu ne&Kn&kti, zoè lu peccatu, ne&Kn&kti simu facti.
%III.22.
O Signuri &CIesu&c, o Deu Verbu, p&Ker&k lu quali om&Kn&ki cosa è factu, senza lu quali ne&Kn&kti su facti.
%III.23.
Guay a mi, misera, tanti fiati chicata, p&Ker&kò ki tu si luchi &Cet&c eu senza di ti;
%III.24.
ta&Kn&kti fiati su chayata, i&Kn&kp&Ker&kokì tu si saluti &Cet&c eu senza di ti;
%III.25.
ta&Kn&kti fiati su inpazuta, i&Kn&kp&Ker&kokì tu si veritati &Cet&c eu su senza di ti;
%III.26.
haiu erratu, p&Ker&kokì tu si vita &Cet&c eu senza di ti;
%III.27.
ta&Kn&kti fiati su morta, p&Ker&kokì tu si vita &Cet&c eu senza di ti an&Kn&kichilata.
%III.28.
O Signuri Verbu, o Deu Verbu, lu quali è luchi, p&Ker&k lu q&Ku&kali om&Kn&ki cosa su facti, lu quali si vita di veritati, &Cet&c vita i&Kn&k la quali no&Kn&k chi su tenebri, nè erruri, nè vanitati, nè morta luchi, senza lu quali om&Kn&ki cosa actenebra.
%III.29.
Via, senza la q&Ku&kali om&Kn&ki cosa è erruri.
%III.30.
Veritati, senza la q&Ku&kali om&Kn&ki cosa è vanitati.
%III.31.
Vita, senza la quali om&Kn&ki cosa è mo&Krt&ku di vermi.
%III.32.
Dici, Signuri, «sia facta la luchi», azò ki eu viya a ti, Signuri, &Cet&c poza vitari li tenebri, vi&<y&>a la vita &Cet&c sca&Kn&kza la morti.
%III.33.
Digimi illuminari, Signuri, luchi mia, illuminacioni mia in mia saluti, la quali timirò; Signuri m&Ke&ku, lu quali laudirò; patri meu, lu quali amirò; spusu m&Ke&ku, p&Ker&k lu quali mi &Kcon&ks&Ker&kvirò i&Km&kmaculata.
%III.34.
Illumina adunca, luchi, a quista to checa, la quali sedi in li tenebri &Cet&c supra di la morti &Cet&c digichi adrizari li pedi in la via di la pachi, p&Ker&k la quali poza intrari in lu locu di lu tenebraculu admirabili, fina a la casa di Deu, i&Kn&k vuchi di laudi &Cet&c di &Kcon&kfessioni.
%III.35.
Verame&Kn&kti la &Kcon&kfessioni è via p&Ker&k la quali eu trasirò a ti, via p&Ker&k la quali nixirò di fora di la via &Cet&c turnirò a la via.
%III.36.
&KCon&kfessirò, adunca, &Kcon&kfessirò a ti, Signuri, re di lu chelu et patri &Cet&c ancora di la t&Ker&kra, la mia miser&<i&>a, azò ki mi sia licitu di viniri a la tua m&Kisericord&kia.
%III.37.
Certame&Kn&kti mis&Ker&ka su facta, a ne&Kn&kti su actruvata &Cet&c no&Kn&k sappi ki tu eri veritati &Cet&c eu no&Kn&k era cu&Km&k ti.
%III.38.
Fusti chagatu &Cet&c mi n· dolzi, p&Ker&kkì tu si, Deu, vita, &Cet&c eu <non> era cu&Km&k ti.
%III.39.
#<...>@ p&Ker&k ti, lu quali su facti tucti li cosi, senza lu quali ne&Kn&kti è factu.
%III.40.
#<...>@ ki cosa su? Ne&Kn&kti; killa cosa la quali è ne&Kn&kti, la quali a ne&Kn&kti ti reduchi om&Kn&ki cosa.
%III.41.
P&Ker&k lu Verbu su facti tucti li cosi ki su facti &Cet&c ki su.
%III.42.
Vidi Deu om&Kn&ki cosa ki havia factu et era m&Ku&kltu beni, p&Ker&kkì om&Kn&ki cosa p&Ker&k lu Verbu fu facta &Cet&c senza d'ip&<s&>u ne&Kn&kti fu factu;
%III.43.
p&Ker&kokì nixuna cosa è bona senza lu su&Km&kmu beni, mali è undi no&Kn&k chi è, la quali cosa certam&Ken&kti è, p&Ker&kokì nixuna autra cosa è lu mali etceptu la p&Kri&kvacioni di lu beni, cussì comu la cecitati nixuna cosa è eciptu p&Kri&kvacioni di lumi.
%III.44.
Adu&Kn&kca lu mali no&Kn&k è ne&Kn&kti, lu quali mali certame&Kn&kti, no&Kn&k manifesta&Kn&kdulu, senza la Parola factu è ne&Kn&kti.
%III.45.
Ma quillu mali, comu lu q&Ku&kali è p&Kri&kvatu di quillu beni, p&Ker&k lu quali su facti tucti li beni, zoè da quilla parola p&Ker&k la quali su facti tucti li cosi li quali su.
%III.46.
Adunca resta ki tucti li cosi li quali facti no&Kn&k su boni no&Kn&k sianu, inp&Ker&kokì tucti li cosi li quali facti su boni su, &Cet&c inp&Ker&kò mali su li q&Ku&kali facti no&Kn&k su &Cet&c inp&Ker&kò ne&Kn&kti su, inp&Ker&kokì senza la Parola ne&Kn&kti sia factu.
%III.47.
Adunca lu mali ne&Kn&kti è, inp&Ker&kokì factu no&Kn&k è.
%III.48.
<Comu> lu mali è, inp&Ker&kokì factu <non> è? Inp&Ker&kokì lu mali è p&Kri&kvatu di la Parola p&Ker&k lu quali lu beni è factu.
%III.49.
Adu&Kn&kca, senza la Parola mali è lu quali essiri no&Kn&k è, inp&Ker&kokì se&Kn&kza di quissu ne&Kn&kti è.
%III.50.
Ma ki cosa è essiri sep&Kar&katu di la Parola?
%III.51.
Sickì quista cosa tu vogli sapiri, audi ki cosa sia.
%III.52.
La parola di Deu dichi: «Eu su via, veritati &Cet&c vita».
%III.53.
Adu&Kn&kca, essiri sep&Kar&kata di la Parola è essiri cosa senza vita, senza veritati &Cet&c senza via, &Cet&c inp&Ker&kò senza d' ip&<s&>u ne&Kn&kti è.
%III.54.
Et inp&Ker&kò lu mali ne&Kn&kti autru è ki ma&<n&>cari da lu beni, p&Ker&k lu quali facti su, &Cet&c da lu factu passari i&Kn&k defectu, inp&Ker&kokì senza di quissu factu è ne&Kn&kti.
%III.55.
Adu&Kn&kca, qua&Kn&kti fiati tu da lu beni ti parti, da la Parola ti separi, inp&Ker&kokì ip&Ks&ku è beni et i&Kn&kp&Ker&kò ne&Kn&kti tu ama&Kn&kki, i&Kn&kp&Ker&kokì si tu cu&Km&k la Parola si, senza la quali factu è ne&Kn&kti.
%III.56.
Ora, o Signuri, o luchi, a &Km&kmi i&Kn&kluminasti, atalkì eu ti vidissi: a ti vidivi et a mi canuxivi, inp&Ker&kokì tanti fiati facta su ne&Kn&kti, qua&Kn&kti fiati da ti su p&Kar&ktuta.
%III.57.
I&Kn&kp&Ker&kokì beni lu quali tu si mi adimi&Kn&kticay, &Cet&c inp&Ker&kokì mala su divi&Kn&ktata.
%III.58.
Guay a &Km&kmi, miss&Ker&ka, p&Ker&kkì eu kista cosa no&Kn&k canuxia, inp&Ker&kokì, aba&Kn&kduna&Kn&kdu ne&Kn&kcti era facta izà?
%III.59.
P&Ker&k ki raxuni eu chercu kista cosa?
%III.60.
Si ne&Kn&kti era, co&Km&ku putia a &Km&kmi canuxiri?
%III.61.
Inp&Ker&kokì sapimu ki ne&Kn&kti è ne&Kn&kti &Cet&c ki è ne&Kn&kti la quali no&Kn&k è; &Cet&c lu quali no&Kn&k è bonu no&Kn&k è, inp&Ker&kokì ne&Kn&kti è.
%III.62.
Si ne&Kn&kti fui, #<...>@ &Cet&c cussì comu idulu, lu quali ne&Kn&kti è, lu quali certam&Ken&kti havi aurichi &Cet&c no&Kn&k pò audiri; havi ochi &Cet&c no&Kn&k pò vidiri; havi nasu &Cet&c no&Kn&k pò odorari; havi bucca &Cet&c no&Kn&k pò parlari; havi manu &Cet&c no&Kn&k pò tuccari; havi pedi &Cet&c no&Kn&k pò andari &Cet&c tucti li autri me&Km&kbri senza alcunu sintiri et tuctu quistu.